Mokslininkai gripo virusą jau aptinka net žuvyse ir neatmeta naujos pandemijos tikimybės: kada ir kodėl kyla grėsmė žmonėms?

Tikriausiai retas nėra girdėjęs apie žiaurųjį, visą pasaulį supurčiusį ispanškąjį gripo virusą. Ši pandemija, trukusi 1918-1920 metais, nusinešė apytikriai iki 50 mln. aukų. Skaičiuojama, kad mirusiųjų nuo ispaniškojo gripo buvo daugiau nei žuvusiųjų per visą Pirmąjį pasaulinį karą.

Manoma, kad užsikrėtusiųjų buvo apie 1 milijardas žmonių, tuo metu tai buvo 50 procentų pasaulio populiacijos.

Trumpam nusikelkime į gilius istorinius laikus – ar būtų galima teigti, jog virusai apskritai gyvi tiek, kiek egzistuoja gyvybė? Ar norint išlikti gyvam, virusui būtinas kitas gyvas organizmas?

Kaip pasakoja virusų tyrinėtojas, Gytis Dudas, beveik visi virusai privalo daugintis šeimininke ir taip palaikyti savo perdavimą, kad būtų tęsiamos infekcijų grandinės. Tiesa, pasitaiko ir išimčių. Mokslininkas teigia, jog yra žinoma bent apie vieną pavyzdį, kai šylant klimatui iš amžino įšalo buvo rastas vienas DNR virusas, pavadinimu Pithovirus. Jis praėjus 30-imčiai tūkstančių metų vis dar gali egzistuoti, tačiau, anot eksperto, tai – absoliučios išimtys.