Įvertino komfortą ir efektyvesnį darbą
Molėtų rajono ūkininkas Algimantas Pusvaškis jau daugiau nei dešimtmetį puoselėja ekologinį ūkį, o tik šiemet gali džiaugtis modernaus traktoriaus privalumais. Jį ūkininkas įsigijo pasinaudojęs KPP priemone, skirta smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui paskatinti. Be to, nusipirko ir naujus padargus – plūgą, presą ir grėblį. Ši technika naudojama ir ūkininko žmonos Laimos ekologiniame ūkyje.
Vyras ir žmona kartu nusprendė pasinaudoti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui numatyta parama. Šeimos ryšys jiems nebuvo kliūtis teikti paraišką ir gauti minėtos KPP priemonės paramą, nes sutuoktiniai savarankiškai vykdo veiklą – yra atskirai įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, atskirai veda buhalteriją, deklaruoja žemės ūkio naudmenas. Jiems tereikėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Paramos projektą ekologinių ūkių savininkams parengti padėjo konsultantai.
„Be europinės paramos smulkiems ūkiams apie modernią techniką tenka tik pasvajoti. Anksčiau dirbdavau su senu „Belarusu“. O įsigiję naują traktorių ir gerus padargus, pajutome labai didelį skirtumą: darbas tapo daug efektyvesnis, be to, mažiau pavargstame, sutaupome degalų ir kt. Pavyzdžiui, kai vietoje 3 metrų naudoji 6 metrų pločio grėblį, efektyvumas dvigubai didesnis. Turint pažangią techniką realesnė ir ūkio plėtra“, – džiaugėsi A. Pusvaškis.
Galvos skausmas – išsimėtę plotai
Ekologinio ūkio savininkui Lietuvos kaimo plėtros programos priemonių parama jau buvo tekę pasinaudoti – prieš kelerius metus nusipirko krautuvą ir šienapjovę. Tačiau ūkio modernizavimui to buvo per maža. Be to, ūkininkui tenka dirbti smulkiais lopinėliais išsimėčiusią žemę.
„Daug degalų reikia, kol apvažiuoji po pusę ar du hektarus išsidėsčiusius plotus. Nauja technika čia labai praverčia. Ateityje vėl teks dairytis paramos, nes reikia pakeisti rusišką kombainą“, – aiškino A. Pusvaškis.
Jis savo deklaruojamame 60 hektarų plote ekologiškai augina kviečius, kvietrugius, avižas, taip pat – savo reikmėms bulves. Šalia sodybos esančiame sode obelų šakas lenkia obuoliai, bet, anot ūkininko, esant mažoms supirkimo kainoms jų net rinkti neapsimoka.
„Derlius ekologiniame ūkyje yra daug mažesnis, bet švari produkcija brangiau superkama“, – savo ūkio pasirinktą kryptį komentavo A. Pusvaškis.
Padėjo ir ekologinių ūkių bendruomenė
Įkūręs augalininkystės ūkį ūkininkas netrukus nusprendė laikyti ir mėsinius galvijus. Tai ne tik duoda papildomų pajamų, bet ir padeda geriau taikyti ekologinio ūkininkavimo principus. Dabar ūkyje – apie 14 mėsinių mišrūnų. Užauginti gyvuliai parduodami didžiosioms mėsos perdirbimo įmonėms.
Jo žmona ūkininkauja apie 20 hektarų plote, augina panašias kultūras, taip pat – ir mėsinius galvijus.
A. Pusvaškis priklauso ekologinių ūkių bendruomenei „Gojelis“, kurios narių patarimai labai pravertė pradėjus ekologiškai ūkininkauti. Molėtų rajonas nuo seno garsėja ekologiniais ūkiais, o minėta bendruomenė įkurta 2003 metais ir dabar vienija apie 60 ūkininkų. „Gojelis“ konsultuoja ekologinių ūkių savininkus, padeda jiems kooperuotis, rūpinasi ekologinio ūkininkavimo kokybės gerinimu ir kt.