Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją
2013.02.28 09:36
59 proc. eksperimento dalyvių nereagavo į praviras kaimyno buto duris
„Lietuvos draudimas“
365
Įprastas manymas, kad kaimynai saugo vieni kitus, nepasitvirtina. Daugiau nei pusė - 59 proc. - niekaip nereaguoja į visą dieną praviras kaimynų buto duris ir galimai neapsaugotą turtą. Daliai kilusius įtarimus greitai išsklaido kaimynų bute aptikto nepažįstamo žmogaus pasakymas, kad „viskas gerai“. Tai parodė nacionalinis eksperimentas „Praviros durys“, kurį sumanė ir 5 didžiuosiuose šalies miestuose atliko ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“. Tyrimo eigą ir rezultatus stebėjo kompanija „Spinter tyrimai“.
Eksperimentas „Praviros durys“ vyko du mėnesius nuo 2012 metų gruodžio iki 2013 metų vasario mėn. Jo metu penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pasirinkta 20 butų, skirtingai vertinamų miesto rajonų daugiabučiuose. Juose darbo dienomis įsikūrė stebėtojai, kurių tikslas – užfiksuoti kaimynų reakcijas į nuo ryto iki vakaro pravertas buto duris. Žmonių reakcijos buvo tiriamos įvairiose situacijose – matomoje vietoje, šalia durų palikus rankines ir kitus daiktus, iš buto sklindant žmonių balsams, televizijos transliacijai ar spengiant tylai. Eksperimento metu buvo siekiama ištirti, ar kaimynai pastebės praviras duris, kaip į jas reaguos, ar imsis veiksmų, siekdami apsaugoti kaimyno turtą.
Eksperimento „Praviros durys“ metu, didžioji dauguma (59 proc.) kaimynų ir kitų, praeinančių laiptine pro pravertas duris, visiškai nereagavo į neapsaugotą kaimynų turtą. Dar 23 proc. atkreipė dėmesį į pravertas duris, tačiau jokių veiksmų jam apsaugoti nesiėmė. Susirūpino ir ėmėsi konkrečių veiksmų (užėjo į vidų arba garsiai pasiteiravo, kas atsitiko) tik 17 proc. pro neapsaugotą turtą ėjusių praeivių. Nė vienas laiptinės praeivis 5 miestuose nesiėmė efektyvių veiksmų – nepaskambino buto šeimininkams.
Eksperimento metu pastebėta, jog gyventi saugiau, kai šalia yra senyvo amžiaus kaimynų – veiksmų, apsaugoti turtą, dažniau ėmėsi vyriausi (56 m. ir vyresni) praeiviai. Moterys dažniau atkreipė dėmesį į įtartiną situaciją bute, tačiau aktyvių veiksmų ėmėsi taip pat retai, kaip ir vyrai. Išsiaiškinti, kas vyksta bute, labiau buvo linkę keliese einantys praeiviai – tikėtina, dėl to, jog jie jautėsi drąsiau.
Stebėtojai užfiksavo įvairias kaimynų reakcijas į pravertas duris. Pavyzdžiui, 25 metų mergina Vilniuje, mačiusi, kad visą dieną buvo pravertos buto durys, tačiau nieko nedariusi, stebėtojams vėliau paaiškino: „Nieko blogo nepagalvojau. Gal kraustosi žmonės. Aš nedaug laiko čia gyvenu, nelabai bendrauju su kaimynais, nepažįstu jų, todėl ir nėjau tikrinti. Vagys? Dieną juk niekas nevagia“.
Kita eksperimento dalyvė, pensininkė iš Vilniaus sakė: „Nieko blogo nepagalvojau, gi pasakėte, kad vėdinate butą. Tik sūnus įtarinėjo, kad gali būti išplėšta, nes paprastai kaimynai niekada taip nepalieka durų“.
Pasak draudikų, atlikti tokį eksperimentą paskatino žmonių deklaruojamas pasitikėjimas kaimynais. Pernai vasarą „Lietuvos draudimo“ atlikto tyrimo duomenimis, net 81 proc. apklausos dalyvių manė, kad vagystės atveju kaimynai nedelsdami skambintų policijai, 54 proc. buvo įsitikinę, kad kaimynai paskambintų buto šeimininkui. Kito tyrimo, „Vagys mato kitaip“ duomenimis, aktyviausiai vykdomos turto vagystės yra darbo valandomis – 62 proc. Patyrę vagys tvirtina, kad vagystę galima įvykdyti bet kuriuo paros metu, o palankiausias laikas – nuo 9 iki 12 val. darbo dienomis (kai namuose nieko nėra, nes net ir vaikai šiuo laiku būna mokykloje) arba ilgųjų savaitgalių ir švenčių dienomis.