„Europos SVV įmonių teigia, kad norint įgyvendinti daugiau žaliųjų tikslų stinga finansinių išteklių. Pasigendama valstybės bei vietinės savivaldos pagalbos, taip pat viską esą labai apsunkina sudėtinga kreditavimo sistema. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis dalis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų pristinga motyvacijos vykdyti žaliąją politiką. Apsunkintas kredito gavimas, tvarių finansavimo metodų trūkumas ir ilgas bei neapibrėžtas atsiperkamumo laikotarpis lemia, jog kai kuris verslas renkasi kaip įmanoma ilgiau atidėlioti tvarumo įsipareigojimų vykdymus. Situacija dar keblesnė gaminant žaliąją produkciją, nes tai reikalauja ne tik paties gamintojo, bet ir vartotojų sąmoningumo bei prisitaikymo prie pokyčių“, – teigia Ekmel Cilingir „European Merchant Bank“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
Pagrindiniai iššūkiai
Nustatyta, kad ES šiuo metu įmanoma pasinaudoti 15 skirtingų finansavimo galimybių, nukreiptų specialiai į SVV rėmimą ekologiškumo tikslais. Pagrindinė – žalioji paskola verslui. Deja, pasinaudoti dauguma tokių pasiūlymų SVV nepavyksta, mat susiduriama su eile kliūčių, pradedant informacijos trūkumu ir baigiant sudėtingomis paraiškomis bei ataskaitomis kreditavimo įstaigoms.
Pasak E. Cilingir, asociacijų tyrimai atskleidžia, jog SVV savininkams ir vadovams stinga laiko, žinių, pajėgumų ir lėšų, kad galėtų spręsti klimato krizės problemas. Visgi jų indėlis tame labai reikšmingas, nes smulkusis ir vidutinis verslas sudaro net apie 90 % viso pasaulio verslo bei sukuria dvi iš trijų darbo vietų. Akivaizdu, jog nuo to, kiek žalias bus šis verslo sektorius, labai priklausys ir viso pasaulio ekologiniai pasiekimai.
Kaip padėti SVV?
Kadangi didžiausias iššūkis, stabdantis SVV nuo spartesnio judėjimo tvarumo link yra finansinių išteklių ribotumas, svarbus dėmesys, anot ekspertų, turėtų būti skiriamas kreditavimo galimybių lengvinimui. Pažymimi keli svarbūs aspektai:
Tvarumo ataskaitų supaprastinimas. Rinkdamiesi įmonę ir atlikdami jos bendrą įvertinimą, investuotojai pasitelkia aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (ESG). Deja, vis dar labai daug SVV atstovų į privalomas finansines ataskaitas neįtraukia ESG rodiklių. Pastarieji dažnai vertinami kaip papildomas rūpestis bei nereikalingos išlaidos. JT Global Compact apklausos atskleidė, jog vos apie 50 % įmonių, kurių metinė apyvarta mažesnė nei 23 mln. EUR, praneša apie savo tvarumo rezultatus, kai tarp stambių verslų, kurių pajamos viršija milijardą per metus, tą daro 94 %. ESG ignoravimas apsunkina galimybę gauti išorinį finansavimą žaliesiems tikslams, tad siūloma, kad tvarumo ataskaitos būtų supaprastintos, atsižvelgiant į SVV poreikius bei galimybes.
Tvarių paskolų reguliavimo standartų keitimas. Visoje ES taikoma klasifikavimo sistema taksonomija apibūdinama kaip patikimas ir mokslu grįstas skaidrumo instrumentas, leidžiantis vertinti, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma draugiška aplinkai. Deja, jos standartai SVV yra per sudėtingi. Siūloma, kad vertinant smulkiojo ir vidutinio verslo galimybę gauti žaliąją paskolą nebūtų atsižvelgiama į taksonomiją. Apskritai tokių paskolų gairės turėtų būti peržvelgiamos ir labiau pritaikytos smulkiam ir vidutiniam verslui bei konkrečiam sektoriui. Tai padidintų jų galimybes naudotis įvairiomis tvaraus finansavimo priemonėmis.
Valstybinių subsidijų programų optimizavimas. Kol kas pagrindinis išorinis SVV tvarumo optimizavimui reikalingas finansavimo įrankis yra žaliosios paskolos (per pastaruosius dvejus metus sudarė apie 65 % viso SVV gauto išorinio finansavimo), didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tvariems finansavimo metodams, ypač valstybinėms subsidijoms. Jų programų yra, tačiau svarbu didinti jų prieinamumą, tikslingumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant būtent į SVV specifikacijas. Tai, kad dabartinė subsidijų bei dotacijų sistema nėra efektyvi, liudija skaičiai. Per pastaruosius dvejus metus vos 16 % išorinį finansavimą tvarumo didinimui gavusių SVV pasinaudojo tokia galimybe, į tai neįtraukiant banko.
Administracinės naštos mažinimas. Dokumentacijos reikalavimai neturėtų būti trukdis verslui gauti finansavimą. Siūloma vengti pakartotinio informacijos rinkimo. Tarkime, jeigu reikiami įmonės duomenys fiksuoti valstybės registruose, jie neturėtų būti papildomai renkami tam tikrose ataskaitose ar paraiškos formose. Be abejo, labai svarbu didinti ir pačių SVV įmonių finansinį raštingumą, teikiant lengviau prieinamas konsultacijas, mokymą.
Informacijos sklaidos didinimas. Siūloma aktyviau skleisti informaciją apie SVV siūlomas finansavimo alternatyvas, tinkamą jų pasirinkimą, su tuo susijusias rizikas. Finansavimo negavusi įmonė galėtų būti automatiškai nukreipiama į kitas finansų įstaigas. Tai sutaupytų laiko ir sumažintų biurokratinę naštą.
Europos Sąjunga iki 2050 m. yra numačiusi įgyvendinti neutralaus poveikio klimatui tikslą. Tai įtraukia ir verslą, kuris skatinamas judėti tvarumo link. Smulkusis ir vidutinis verslas jaučia didelį spaudimą šiuo klausimu, tačiau tam, kad jų vykdoma veikla taptų draugiškesnė aplinkai, nepakanka finansinių išteklių.
