Kaltės jausmas
Kalbėdamasi ukrainiečių kalbos, istorijos ir rankdarbių mokytoja vis žvilgčioja į telefoną. Dar 2015–aisiais su šeima į Lietuvą atvykusi ji nuolat išgyvena dėl Rusijos niokojamoje Ukrainoje likusių artimųjų. „Su šeima atvykome iš Donbaso ir jau tuomet matėme, kad vyksta karas bei niekas nepasikeis. Mano vyras, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jau dirbo Lietuvoje ir aš iki tol buvau jį keletą kartų aplankiusi. Mums patiko Vilniuje, tad ir nusprendėme čia likti.
Tiesa, kad nepatyrėme šoko, kurį patiria staiga turintys čia atvykti žmonės, tačiau situacija nelengva nei vienam ukrainiečiui. Tik savanoriaudami, veikdami ir būdami aktyvūs nejaučiame to kaltės jausmo, kuris kartais aplanko kai ir vėl pradedi galvoti, kad čia esi saugus, o ten tikrų tikriausias karas“, – pasakojo pašnekovė.
Kartu pamokas vedanti Hanna Dovbakh pastebi, jog nors situacija ir itin sudėtinga, daugelis Lietuvoje prieglobstį radusių jos tautiečių čia jaučiasi gerai, netrunka rasti ir darbus, išleisti vaikus į mokyklą bei gauti reikalingą paramą. „Į šeštadieninę mokyklą ateinantys vaikai yra labai kūrybingi, išradingi. Jie mielai kuria ateities planus ir neretai išgirsime, kad nori geriau pažinti Lietuvą, čia mokytis. Jie iš naujo mokosi svajoti. Žinoma, sunku negalvoti apie karą, tačiau labai gera padėti ir matyti visas iniciatyvas, prisidėti prie jų. Na, o matydami savo vaikus tokioje aplinkoje ir tėvai gali ramiau atsipūsti“, – sakė kultūrologė iš Ukrainos.
„Nurimti gali tik Ukrainoje“
Prakalbus apie sugrįžtančius į tėvynę jos tautiečius N. Vasiljeva sako, jog pati neturi kur grįžti, nes jos mieste neliko nei vienos sveikos ligoninės, mokyklos ir ten nuolat vyksta mūšiai, tačiau kitus tautiečius ji sakosi suprantanti. „Galiu suprasti, nes būnant svetur jaučiame įtampą jei kurį laiką negauname žinios iš Ukrainoje likusių artimųjų. Sekti naujienas ir nuolat ieškoti informacijos yra didelis stresas, o būnant Ukrainoje tarsi viskas yra paprasčiau ir matai viską, girdi tas raketas. Nurimti gali tik Ukrainoje“, – susigraudinusi sakė ji.
Kiti „Naktiniame Vilniaus avilyje“ sutikti ukrainiečiai sako, kad čia gali jaustis suprasti ir iki šiol negali patikėti palaikymu, kurio sulaukia iš sutiktų žmonių. Natalijai pasakojant apie pagalbą, kurią nuolat siūlo šalia įsikūrusios organizacijos ir čia sutinkami žmonės, mokyklą lankančių vaikų tėvai pritariančiai linkteli.
„Turbūt neįmanoma apie tai kalbėti be emocijų, bet mes nuolat sulaukiame klausimų, ko mums trūksta, kuo galima padėti. „Avilyje“ net nebuvo klasės, bet mums atnešė ir suolus, ir kėdes, viską nudažė, paruošė vaikams. Tai nuostabu“, – susijaudinusi sakė pašnekovė.
Vos tik dukrelę Anną į pamoką atvedęs Oleksijus Koval taip pat prisijungė prie pokalbio sakydamas, jog Lietuvoje jaučia didelę paramą, o kaskart su šeima matydami visur savo šalies vėliavas, Ukrainą primenančius simbolius, susigraudina.
„Esame be galo dėkingi visiems lietuviams. Neapsakoma matyti visus tuos paramos karavanus, pagalbą, ginkluotę. Mums tai labai svarbu, kaip ir kiekvienas gestas ar simbolis, kurį pamatome tiesiog eidami gatve“, – sakė kalviu Vilniuje dirbantis vyras.
Dviejų dukrų tėvas mums besikalbant prisipažino, jog su žmona Tatjana norėtų grįžti į tėvynę, tačiau savo dukrų ateitį mato Lietuvoje.
Kurs bendrą piešinį
Siekiant palaikyti Vilniuje gyvenančias ukrainiečių šeimas prekybos tinklas „Norfa“ remia „Naktiniame Vilniaus avilyje“ veikiančius lietuvių kalbos kursus, šeštadieninę vaikų mokyklą, kur vyksta ir tėvams organizuojamos choro pamokos, meno terapijos užsiėmimai bei kūrybinės dirbtuvės, o siekiant išreikšti palaikymą karo niokojamai Ukrainai, netrukus miesto centre esančio pastato sieną papuoš ir bendras ukrainiečių ir lietuvių dailininkų kūrinys.
„Džiaugiuosi, kad visi taip susivienijome teikdami paramą ir norėdami padėti ukrainiečiams. Tai, ką išgyvena jie, sunku suvokti. Ne kartą iš „Naktiniame Vilniaus avilyje“ besilankančių ukrainiečių girdėjau, kad jiems svarbus ne tik finansinis, tačiau ir moralinis palaikymas bei tai, kad jie čia mato tokius svarbius simbolius, Ukrainos vėliavos spalvų piešinius, plakatus, todėl bendradarbiaujant su „Norfa“ ir kilo mintis, jog tai būtų prasmingas palaikymo įamžinimas, kuris primins, kad esame kartu ir mums ne vis vien“, – sakė „Naktinio Vilniaus avilio“ vadovas Paulius Serapinas.
„Norfos“ labdaros ir paramos fondas šeštadieninės mokyklos Ukrainos vaikams ir tėveliams veiklų užtikrinimui „Naktinio Vilniaus avilio“ patalpose, į kurį įeina maitinimas, kanceliarinės priemonės, komunalinės išlaidos bei bendro lietuvių ir ukrainiečių menininkų paveikslo tapyba ant galinės Vilniaus g. 22 pastato sienos, skyrė 7000 tūkst.eurų. Apie reikšmingą palaikymą ukrainiečiams pasiteiravus prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio, jis sakė, kad nors dažniausiai kalbama apie finansinę paramą, ne ką mažiau svarbus ir emocinis palaikymas bei parodomas rūpestis tiems, kuriems to labiausiai reikia.
„Karas tęsiasi ir turime padėti ukrainiečiams, kurie liko savo šalyje jos ginti ar atvykusiems į Lietuvą ir iš naujo čia kuriantiems savo gyvenimus. Ši pagalba turi būti visapusiška, todėl stengiamės ne tik padėti finansiškai, tačiau ir išreikšti savo moralinį palaikymą, atkreipti dėmesį į emocinę būklę.
Labai smagu visada išgirsti apie tai, kad parama virsta pozityviais išgyvenimais, geromis patirtimis ar padeda mokytis, tobulėti, atrasti savo kelią naujoje vietoje. Būtent toks ir yra mūsų tikslas“, – sakė D. Dundulis.