„Įmonių ir organizacijų Registrų centrui pateiktos finansinės ir veiklos ataskaitos, jose esanti informacija bei duomenys leidžia visuomenei geriau susipažinti su atskirų juridinių asmenų veikla, o sprendimų priėmėjams tampa pagrindu analizuoti ir spręsti įvairius klausimus. Pelno nesiekiančių organizacijų duomenys apie savanorių veiklą prisideda prie dar didesnio skaidrumo, o taip pat padeda visuomenei įvertinti savanorystės mastą Lietuvoje, kurios nauda organizacijose dar kartais nebūna atrasta“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.
Įgyvendindamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą Registrų centras šiemet sudarė galimybę viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams bei asociacijoms savo metinėse veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie savanorių veiklą: bendrą savanorių skaičių ir bendrą savanoriškos veiklos valandų skaičių.
Registrų centras platų savo atvertų duomenų rinkinių sąrašą praplėtė dar vienu aktualiu rinkiniu - Ne pelno siekiančių juridinių asmenų teikiamais duomenimis apie savanorystę. Jį patogiu formatu nemokamai galima atsisiųsti iš Registrų centro interneto svetainės.
Atvertame naujajame duomenų rinkinyje galima rasti šiais metais savo metines veiklos ataskaitas pateikusių organizacijų duomenis: konkrečios organizacijos pavadinimą, teisinę formą, ataskaitoje nurodytą savanorių skaičių bei savanoriškos veiklos valandų skaičių. Vartotojų patogumui taip pat nurodomas veiklos ataskaitoje nurodytas veiklos laikotarpis, kadangi yra tokių organizacijų, kurios šiais metais, nors ir vėluodamos, tačiau pateikia savo ataskaitas ne tik už 2022 metus, bet ir už ankstesnius.
Šiuo metu duomenų rinkinyje iš viso galima rasti duomenų apie maždaug 18 tūkst. pelno nesiekiančių organizacijų, iš kurių apie 10 tūkst. yra įvairios asociacijos, beveik 850 labdaros ir paramos fondai, dar per 6 tūkst. viešųjų įstaigų.
Analizuojant ataskaitas tik už 2022 metus, galima matyti, kad bendras ataskaitas pateikusiose organizacijose dirbusių savanorių skaičius yra beveik 120 tūkstančių, o bendras savanoriškos veiklos valandų skaičius – beveik 5 mln. valandų. Taigi, vidutiniškai vienam savanoriui per metus teko po beveik 40 val. savanoriškos veiklos.
„Be abejo, šie skaičiai galimai neparodo pilno savanorystės vaizdo, kadangi duomenų tikslumas priklauso nuo juos teikiančių subjektų, o ir savo ataskaitas, deja, bet pateikia ne visos organizacijos, neatmestina ir klaidų tikimybė. Nepaisant visko, tai yra pirmas ir šiuo metu turbūt vienintelis duomenų apie savanorystę šaltinis“, – kalba A. Gudaitienė.
Atverti duomenis paskatins savanorystę
„Registrų centro renkami duomenys – ypatingai svarbūs, jie padeda įvertinti savanoriaujančių asmenų skaičių, jų kuriamą pridėtinę vertę valstybei, taip pat kurti duomenimis grįstas stiprinimo priemones, kurios, viliamės, stiprins savanorystės kultūrą Lietuvoje. Nors pirmųjų metų duomenys neleidžia pamatyti tikro savanorystės vaizdo, tačiau tai labai svarbi pradžia, naudinga ne tik politikos formuotojams, bet ir organizacijoms, kurios gavo galimybę kitaip įvertinti ir pastebėti organizacijas bei veikiančius savanorius“, – sako Justina Lukaševičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja.
„Prieinami atviri duomenys apie savanorišką veiklą ir savanorių skaičių Lietuvoje parodo, kokią svarbią visuomenės dalį apjungia bei atstovauja nevyriausybinės organizacijos. Savanoriška veikla tik augs ir plėsis, todėl manau, jog ateityje šie duomenys taps svariu įrodymu, siekiant tvaresnio bei didesnio NVO finansavimo ir platesnio organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus“, – sako Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.
Remiantis Registrų centro atvertais duomenimis, pagal ataskaitose nurodytą savanorių skaičių pirmavo Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (15,2 tūkst. savanorių), Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga (6,5 tūkst.), „Maisto bankas“ (5,5 tūkst.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (3,4 tūkst.), Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (2,8 tūkst.), Lietuvos moksleivių sąjunga (1,9 tūkst.), Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija „Sveikatos želmenėliai“ (1,2 tūkst.), Jaunųjų gydytojų asociacija (1,1 tūkst.), Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija (1,1 tūkst.), viešoji įstaiga „Kaunas 2022” (1 tūkst.).
Pagal nurodytą savanoriškos veiklos valandų skaičių lyderiai buvo vėlgi Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija (480 tūkst. val.), Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga (218,4 tūkst. val.), Lietuvos moksleivių sąjunga (150 tūkst. val.), Lietuvos regbio federacija (145,6 tūkst. val.). Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (130,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Mėlyna ir geltona“(120 tūkst.), viešoji įstaiga „Tautmilės globa“ (92,6 tūkst. val.), asociacija „Pavasaris“ (90,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Gyvūnų globa Tauragėje“ (87,6 tūkst. val.) ir Maltos ordino pagalbos tarnyba (86,4 tūkst. val.).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su partneriu “SAVA platforma” siekdama pastebėti ir įvertinti visoje Lietuvoje veikiančius savanorius, gruodžio 4 d. Vilniuje organizuoja Tarptautinės savanorystės dienos šventę ir kviečia gyventojus siūlyti kandidatus į metų savanorystės, savanorystės kultūrą skatinančios organizacijos ir verslo indėlio į visuomenę nominacijas, daugiau informacijos Savanorystės apdovanojimai'23 - SAVA platforma.