Nuo rugpjūčio pradėjote eiti antrąją ketverių metų ISM universiteto rektoriaus kadenciją. Esate minėjęs, kad tikslas nesikeičia – išlikti „One Step Ahead“ (liet. žingsniu priekyje) universitetu Šiaurės Europos šalyse. Ką reiškia būti pirmaujančiu universitetu?
Eiti žingsniu priekyje, kaip tai suprantame ir ko siekiame mes, reiškia būti pasiryžusiems eiti pirmyn ir turėti drąsos pripažinti, kad nežinome visko. Nėra tokios komforto būsenos, kai galima pasakyti, kad dabar jau žinau viską, esu pats geriausias ir dėl to man viskas pavyks savaime. Eiti žingsniu priekyje, tai apsispręsti kiekvieną dieną pastumti ribą toliau ir klausti savęs, ar gali būti dar geriau ir kaip gali būti geriau? Norint sukurti aplinką, kurioje kiti žmonės mokosi, mes, kaip institucija, kolektyvas ir bendruomenė, taip pat turime nuolatos mokytis.
Kokių naujų tikslų turite ateinantiems ketveriems metams?
Viena iš ambicijų yra būti universitetu, kuriančiu geriausias studijų programas. Kad tai pavyktų, turime turėti geriausius dėstytojus, atliekančius mokslinius tyrimus srityse, kurias dėsto, ir tuo pat metu dėstančių disciplinas, kuriose atlieka tyrimus. Disciplinas, kurios jiems yra svarbios ir artimos. Taip pat turime turėti žmonių, kuriuos sieja aiškus ryšys su verslo pasauliu, žinančių, kaip viskas veikia ne vien auditorijose, bet ir realiame versle. Ir, aišku, kita svarbi dedamoji yra motyvuoti studentai. Taigi tikslas yra ir toliau gryninti savo vertės pasiūlymą tam, kad į ISM ateitų žmonės, tikintys, kad jie turi būti čia, nes čia gaus daugiausiai vertės.
Kas šiandien yra ISM klientai?
Labai plati auditorija. Bakalauro studentai – jauni žmonės, ką tik baigę mokyklą ir norintys sukurti pagrindą ateičiai. Į magistro studijas ateina žmonės, kurie arba gilina ekspertiškumą savo srityje, arba nori įgyti ir sustiprinti vadybines kompetencijas, kad eitų vadovo karjeros keliu. Taip pat ISM studijuoja vadovai – žmonės, ateinantys iš praktikos pasaulio ir norintys toliau mokytis. Be abejo, mūsų klientai yra ir verslai bei organizacijos, užsakančios mokymus. Turime doktorantūros studentus, kurie meta sau iššūkį mokslo pasaulyje sukurti kažką nauja ir tokiu būdu prisideda prie mokslo vystymo. Tapę alumnais, mūsų studentai prisijungia prie „Lab4Leaders“ nuolatinio žinių atnaujinimo platformos. Galiausiai dalindamiesi savo žiniomis ir patirtimi viešai, pasiekiame žymiai platesnę visuomenės dalį.
ISM – nevalstybinis universitetas. Kokiu principu jis veikia?
Esminis principas, kad ISM negauna subsidijų iš valstybės biudžeto. Mūsų pajamos ateina iš mokesčio už studijas, kurį moka studentai. Dėl to ISM veikia labai panašiai į bet kurios verslo organizacijos veiklą. Tai didelis skirtumas nuo to, kaip veikia valstybiniai universitetai, nes ten dominuojantis pajamų šaltinis yra valstybės subsidijos.
Kokius privalumus ir trūkumus jaučia nevalstybinė aukštojo mokslo įstaiga?
Mūsų kokybės matavimo mechanizmas yra labai aiškus. Jeigu klientai negautų vertės, jie universiteto nesirinktų, nes didžioji dalis gali rinktis nemokamą alternatyvą – valstybinį universitetą. Jie renkasi ISM ir investuoja dėl to, kad tiki, jog tai yra didesnė vertė. Labai sąžiningas ir atviras santykis su klientais yra privalumas. Mums labai svarbu teisingai iškomunikuoti vertės pasiūlymą pritraukiant klientus ir vėliau pateisinti jų lūkestį bei tą vertę suteikti. Su komerciškai dinamišku veiklos modeliu ateina ir lankstumas. Be abejo, nevalstybinis veiklos modelis pritraukia dėstytojus, kurie nori lankstumo ir verslumo šioje veikloje. Negeras jausmas, su kuriuo kartais susiduriame, yra tai, kad matome, jog didelis finansavimas, skiriamas valstybiniam sektoriui, ne visada yra efektyvus. Natūralu, kad žiūrėdami iš savo perspektyvos matome, jog tuos pinigus būtų galima efektyviau panaudoti. Ar mums tai yra trūkumas? Ne. Tačiau tai matydami mes galvojame, kiek efektyviai yra panaudojami viešieji pinigai, kadangi žinome, kaip galėtų būti efektyviau.
Apie 50 proc. ISM bakalauro studentų studijuoja su stipendijomis, kai kurios jų dengia 100 proc. studijų kainos. Kaip neturėdami valstybės finansavimo randate galimybių?
Mūsų stipendijos yra skiriamos priklausomai nuo akademinių mokyklos baigimo rezultatų. Dar gali būti socialinės stipendijos, skirtos žmonėms, negalintiems sau leisti studijuoti ISM, tačiau jos taip pat susietos su akademiniais rezultatais. Už viso to stovi subalansavimas. Kaip ir bet kuriame kitame versle mes taikome kainodarą, leidžiančią pasiekti vienų ar kitų tikslų. Toks stipendijų skyrimas mums padeda užtikrinti įvairovę ir bendrai aukštą akademinį lygį. Mūsų stojimo balas yra aukštesnis nei analogiškų studijų valstybiniuose universitetuose. Skirtumas ypač ryškus, kai kalbame apie žmones, gaunančius stipendijas. Ne paslaptis, kad mūsų srityse, ypač vadybos, kai kuriose valstybinėse institucijose žmonės gali gauti valstybės finansuojamą studijų vietą net ir turėdami minimalų 5,4 siekiantį stojimo balą. Pas mus balas, reikalingas stipendijai gauti, šiemet buvo 8,3.
Koks ISM santykis su verslu?
Tiesioginis ir įvairus, pradedant nuo naujų studijų programų vystymo, kurio procese dalyvauja verslo atstovai ir mes konsultuojamės. Taip pat jau įgyvendinant programas. Visi dalykai ir visi kursai turi kviestinių lektorių iš verslo pasaulio. Į darbų gynimus visada pakviečiame verslo atstovų. Taip pat didelį dėmesį skiriame studentų praktikoms, kurių nuo šiol turėsime dvi skirtingose įmonėse. Visame studentų karjeros procese verslai yra mūsų partneriai. Su šiais verslais bendraujame ne tik per karjeros dienas, bet ir visus metus užtikrindami, kad jie gali pasiūlyti praktikos ir darbo vietų ir suvesdami su konkrečiais studentais bei padėdami studentams pasirinkti darbdavį. Galime pasidžiaugti, kad jau ir tyrimų dalyje turime bendradarbiavimo su verslu atvejų, projektų, remiamų verslo. Universitete studijuoja ekonomikos krypties doktorantas, kurio darbo užmokesčio fondas iš dalies yra finansuojamas verslo. Taip pat siūlome mokymų programas verslui. Čia su verslu bendradarbiaujame jau kaip su klientu.
Žinios – dalykas, už kurį Lietuvos gyventojai vis labiau linksta sumokėti, pradedant nuo darželio, baigiant universitetu. Kas lemia stiprėjantį gyventojų norą investuoti į išsilavinimą?
Turbūt gerėja gyvenimo kokybė ir žmonės gali sau daugiau leisti ir, aišku, suprasdami, kad išsilavinimas yra labai svarbi gyvenimo dalis, žmonės natūraliai ieško geresnės kokybės. Tokiu būdu ir privatus išsilavinimas randa savo poziciją. Didžiausias augimas stebėtas darželių ir mokyklų segmente. Tačiau ir aukštasis mokslas turi savo vietą. Mūsų rezultatai rodo, kad poreikis aukštajam privačiam mokslui auga. Per pastaruosius ketverius metus bendras mūsų studentų skaičius išaugo 30 proc. Tai reiškia, kad žmonės nori kokybės, yra linkę investuoti ir renkasi vietą, kur gali gauti vertę, kurios tikisi.
Kokie yra ISM finansiniai rezultatai?
Ketveri pastarieji metai rodo, kad mums pavyko sustiprėti finansiškai. Kaip ir bet kuris kitas verslas galime augimą matuoti per pajamų prizmę. Mūsų pajamos per paminėtą laikotarpį paaugo 60 proc. Jeigu matuosime per finansinę vertę, tai ji per ketverius metus padidėjo daugiau nei dvigubai. Geri finansiniai rezultatai leidžia investuoti ir vystyti universitetą, toliau gerinti kokybę. Tačiau, žinoma, kad pagrindinė vertė nėra finansinė. Pagrindinė vertė yra tai, ką gauna mūsų klientai ir tai atspindi mūsų studentų skaičius. Bene svarbiausias kokybės įrodymas yra tai, kad mūsų besimokančių vadovų bendruomenė augo beveik 60 proc. Tai reiškia, kad mus pasirinko žymiai didesnė dalis vadovų, o vadovai labai gerai moka pamatuoti vertę ir supranta investicijų grąžą. Rezultatai rodo, kad vadovai gauna grąžą, kurios tikisi.
Kokį vaidmenį Lietuvos švietimo sistemoje turi nevalstybinis universitetas?
Pirma, jis suteikia alternatyvą. Tiems, kurie ieško išskirtinio produkto ir kokybės bei nori investuoti. Negana to, manau, kad mes taip pat veikiame kaip tam tikras katalizatorius valstybiniam sektoriui. Matome, kad dalykai, kuriuos darome, yra pastebimi. Galbūt net dalis jų prigyja ir kitose institucijose, kuo labai džiaugiamės, nes tai yra dalis mūsų poveikio. Kartais gal esame ir ne visai patogūs, kartais kaip tik labai patogūs, bet abiem atvejais džiaugiamės, kad tai, ką darome, ir kitus galbūt šiek tiek paskatina inovuoti, judėti greičiau. Ar tai darome specialiai? Ne, bet džiaugiamės, kad tai vyksta. Neturime nuostatos: „Čia mūsų ir tik mūsų, ir niekas kitas negali taip daryti.“ Tai yra bendras interesas.
