Tradiciškai aborigenų autorystei priskiriamų bumerangų gamybai Nemunas paskyrė jau daugiau kaip dešimtmetį. Trumpoje jo biografijoje būta ir kitokių užsiėmimų – ir interneto svetainių, ir e. parduotuvių kūrimas, ir mobiliųjų antenų gamyba. Tačiau jo gaminami bumerangai taip išpopuliarėjo, kad vyras vis daugiau ir daugiau laiko skyrė savo pomėgiui, kuris ilgainiui tapo pajamas nešančiu pagrindiniu jo verslu.
Šiuos egzotika kvepiančius žaisliukus itin pamėgo verslo dovanų ieškantys klientai.
Per visą tą laiką vyras savo rankomis sukūrė jau arti dešimties tūkstančių įvairiais motyvais išpaišytų ar išgraviruotų bumerangų. Populiariausi tarp jų – klasikinis bei acteko vardu pavadintas.
Visus bumerangus, prieš paleisdamas į gyvenimą, Nemunas pats iščiupinėjo ir išbandė. Juokiasi, kad periodiškai su glėbiu bumerangų nueina į pievą ir ten juos laido.
Tėčio pėdomis
Į Nemuno gyvenimą bumerangai atkeliavo tėčio – garsaus fiziko dėka. Šio netradicinio amato pašnekovas išmoko būtent iš jo.
„Mano tėtis bumerangais pradėjo domėtis, kai buvau dar vaikas. Jam, kaip fizikui, buvo labai įdomu gilintis į bumerangų aerodinamikos subtilybes“, – pasakojo Nemunas.
Jo tėtis tam paskyrė ištisą dešimtmetį. „Bumerangų aerodinamikos tema jis sukūrė išradimą, patobulinantį bumerangų aerodinamines savybes, ir jį patentavo Europos Sąjungos šalyse. Keletas užsienio kompanijų, prekiaujančių sportiniu inventoriumi, naudojasi jo bumerangų aerodinamikos studijų medžiaga ir skelbia ją savo bumerangų svetainėse“, – pasakojo vaikinas, kuriam bumerangų gamyba tapo ir hobiu, ir verslu.
N. Pakalnis juokiasi, kad jis taip ir užaugo šalia bumerangų, nes visas jo kambarys buvo jais nukrautas: „Studijų metais, ieškodamas papildomo pinigų šaltinio, pagalvojau, kodėl gi nepabandžius man pačiam juos gaminti ir pardavinėti.“
Pabandžius paaiškėjo, kad bumerangus puikiai perka. Tuomet vyras sukūrė jiems skirtą interneto svetainę ir netrukus sulaukė rimto užsakymo: vienam bankui kaip verslo dovanas turėjo pagaminti šimtą bumerangų. Juos Nemunas gamino beveik pusę metų.
„Vien šlifuodamas medieną per dieną praleisdavau apie 6–8 valandas, – pasakojo jis. – Bet buvo ryžtas, buvo pasirašyta sutartis – nebuvo kur trauktis.“
Jis sako, kad iš pradžių manė, kad tik tėtis gamins bumerangus, o Nemunas juos pardavinės: „Tačiau atsiradus didesnei bumerangų paklausai, tėtis nebūtų spėjęs prigaminti jų daugiau, todėl gamybos teko imtis pačiam, juolab kad ir noro man nestigo. Be to, tėčiui jau buvo pabodę juos gaminti.“
Tačiau tai nebuvo taip paprasta, kaip atrodė. Tam reikėjo ir žinių, ir fizinės jėgos.
„Iš pradžių buvo sunku, nors ir teoriškai žinojau, kaip reikia teisingai gaminti, teko sugadinti daug medienos, kol pagaliau pavyko“, – pirmuosius sunkumus prisimena tuomet dar Vilniaus Gedimino technikos universitete studijavęs vaikinas.
Populiariausi – tarp amerikiečių ir vokiečių
Dabar į pagalbą plėtojant verslą N. Pakalnis yra pasitelkęs ir žmoną, o kartais kreipiasi į dailininkus: jie padeda dekoruoti bumerangus arba išgraviruoti atitinkamą logotipą ar dedikaciją.
Verslininkas manė, jog žmonės bumerangą pirks kaip sporto įrankį, bet, pasirodo, kad tai gali tapti puikia nestandartine ir originalia verslo dovana.
Svetainėje skelbiama, kad bumerangas kainuoja 30-55 eurus.
„Dažniausiai užsakovai pasirenka bumerangus, puoštus tradiciniais aborigenų raštais, kartais paprašo, kad kitoje pusėje būtų tekstas ar įmonės logotipas“, – pasakojo Nemunas.
Apie vaikino gaminius klientai daugiausia sužino internetu, tačiau svarbu ir iš vienų žmonių kitiems sklindanti informacija iš lūpų į lūpas. Bumerangais yra prekiaujama visame pasaulyje. Dabar didžiausi jų kiekiai keliauja į JAV, antroje pagal užsakymus vietoje yra atsidūrusi Vokietija bei likusi Europa.
Patinka dirbti sau
Bumerangų gamybos verslas, Nemuno teigimu, neįmantrus – taikoma standartinė technologija, nereikia daug investicijų. Jis nuvažiuoja į kaime esančias dirbtuves, padirbėja ir prisigamina jų ateičiai.
Jų gamybai Nemunas naudoja beržo fanerą.
Pasak pašnekovo, pirkėjų gausa priklauso nuo sezono – tradiciškai jie sujuda artėjant Kalėdoms. Tuomet Nemunas iš anksto stengiasi prigaminti kuo daugiau bumerangų, nes paprastai klientai jų nori čia ir dabar.
Nemunas juokiasi, kad jis nelinkęs imtis to, ko nesupranta ar nesugeba. Jis imasi gaminti tik tai, ką pats savo rankomis pačiupinėja. Nesvarbu – ar tai būtų bumerangai, ar ankščiau gamintos antenos. „Reikia pasitelkti savo gebėjimus, savo pomėgius. Geriausia imtis to, ką duoda pats gyvenimas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jo žodžiais, daug rankų darbo reikalaujantis verslas yra rizikingas, nes viskas priklauso nuo paties gamintojo.
„Bet čia viskas kaip ir kiekviename versle – jo kūrėjas turi prisiimti riziką. Savo verslą vadinčiau sezonišku, bet vis tiek jaučiamas nuolatinis augimas. Svarbiausia, kad dirbdamas šį darbą jaučiuosi puikiai. Po studijų dirbau inžinerinį darbą, bet nutariau, kad tai – ne man. Kiekvienas žmogus renkasi, kas jam geriau. O man geriau ne samdomam darbe dirbti, bet savo verslą turėti ir dirbti sau. Juoba, kad kuo toliau tuo lengviau – vis daugiau patirties, nuolatinių klientų ir pastovių pajamų“, – sakė unikalią verslo nišą atradęs pašnekovas.
