„Šiais metais esame suplanavę paskelbti kvietimų, kurių vertė sieks apie 500 mln. eurų. Taip skatinsime verslus modernizuoti gamybą, diegti inovacijas, vykdyti mokslinius tyrimus, o taip pat – ir pritraukti dar daugiau užsienio investicijų į Lietuvą. Pernai užsienio investicijų srityje pasiekėme išties puikių rezultatų: patvirtinta daugiau nei 50 projektų, per trejus metus tikimasi sukurti daugiau kaip 4 tūkst. darbo vietų. Todėl, augindami tiesiogines užsienio investicijas, kuriame dar daugiau galimybių šalies verslui ir gyventojams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Inovacijų agentūros Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė teigia, jog tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas – itin svarbus strateginis žingsnis, kuriantis aukštą pridėtinę vertę.
,,Siekiame didinti investicijas į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektorių, kadangi jis itin reikšmingai prisideda prie naujų technologijų ir inovacijų atsiradimo bei yra vienas iš pagrindinių ekonomikos vystymąsi ir konkurencingumą tarptautiniu mastu skatinančių veiksnių. Tačiau siekiant išlaikyti ir gerinti Lietuvos pozicijas pastaruoju metu itin suaktyvėjusioje konkurencinėje aplinkoje, reikalingos ir užsienio investicijos – inovatyvūs produktai ir paslaugos, suteiksiančios prieigą prie pažangiųjų technologijų, pasaulyje lyderiaujančių įmonių veiklos praktikų ir žinių“, – teigia I. Lukošiūnaitė.
Specialistės teigimu, finansavimas gali būti skiriamas investicijoms, tiesiogiai susijusioms su naujo ar iš esmės patobulinto produkto kūrimu. Pavyzdžiui, techninių žinių ir išradimų patentų arba teisių pagal licencijos sutartį įsigijimo išlaidoms padengti, projektą vykdančio personalo darbo užmokesčiui, komandiruočių išlaidoms, reikiamų medžiagų ar komponentų įsigijimui, patalpų, įrangos nuomai ar nusidėvėjimui. Taip pat galima gauti finansavimą projekto metu sukurto produkto patentavimui. Galimi priemonės ,,TUI Invest“ pareiškėjai – bet kokio dydžio užsienyje registruotos įmonės ar jų filialai Lietuvoje, taip pat - ir Lietuvoje registruotos užsienio kapitalo įmonės. Tik jei projekto įgyvendinimo planą ketina (PĮP) teikti didelė įmonė, ji būtinai turi bendradarbiauti su labai maža, maža ar vidutine įmone. Kai PĮP teikiamas kartu su partneriu, kartu turi būti pateikiama galiojančios partnerystės sutarties kopija ar pasirašytas ketinimo bendradarbiauti protokolas.
Iš viso užsienio investuotojų MTEP veiklos vykdymui Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo kvietimu paskirstys 6 mln. eurų iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų. Mažiausia galima finansavimo lėšų suma vienam projektui siekia 140 tūkst. eurų, didžiausia – 2 mln. eurų.
Projektų įgyvendinimo planus įmonės gali teikti iki 2024 m. birželio 12 d. Teikiant paraišką verslai turi pagrįsti projekto reikalingumą, nurodyti tikslus, uždavinius, aprašyti veiklą ir planuojamus rezultatus.
,,Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną PĮP. Sulaukę paraiškų atsižvelgsime į šiuos vertinimo kriterijus: projekto efektyvumą (t.y. pajamų iš projekto metu sukurto produkto santykį su projekto išlaidomis), planuojamų sukurti produktų ar technologijų reikšmingumo lygį, jų komercinimo potencialą ir, žinoma, ar jis tvarus, draugiškas aplinkai ir kuriamas taikant didelio poveikio technologiją“, – sako I. Lukošiūnaitė.
Gavę finansavimą paraiškų teikėjai projekto veiklas turės pradėti per 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo, o įgyvendinti visą projekto veiklų planą – per 36 mėn.
Išsamios kvietimo sąlygos skelbiamos Europos Sąjungos investicijų tinklapyje.
Šis kvietimas finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.