Vaikų darželiai tėvų darbovietėse – tokia idėja jau ne vienerius metus svarstyta ir svarstoma daugelyje įmonių, tačiau praktiškai beveik neįgyvendinta, kai tuo metu Vakarų Europos šalyse ir JAV vaikų darželiai tėvų darbovietėse – įprasta praktika.
Juos dažniausiai įkuria didelės tarptautinės kompanijos. Tokia sistema neabejotinai yra patogi, nereikia kiekvieną rytą atskirai vežti vaiko į darželį, todėl tokiu būdu sutaupomas ne tik laikas, bet ir tėvai ramiau jaučiasi, žinodami, kad vaikas yra šalia.
Maždaug prieš septynerius metus Europos Sąjungos socialinis fondas rengė projektą „Dirbdami kurkime šeimos gerovę“, kurio metu buvo bandoma keisti esamą padėtį ir padėti tėvams, auginantiems vaikus, tačiau projektas pasibaigė taip ir neatnešęs ryškesnių bei apčiuopiamų rezultatų.
Derinti šeimą ir darbą savo darbuotojams projekto metu turėjo padėti „Mažeikių duona“, „Ingman ledai“, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, taip pat prekybos įmonės „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Maxima LT“ ir kitos. Dirbantys tėvai su entuziazmu pritarė tokiai idėjai, bet ji ėmė ir išsikvėpė.
Pirmtakai
Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Štai per tą laiką telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ atidarė tris vaikų priežiūros kambarius, kurie buvo skirti darbuotojų vaikams. Pirmasis vaikų priežiūros kambarys, kuriame vaikus užėmė profesionali auklė, Vilniuje veikė jau gerą dešimtmetį. Vėliau panašus centras buvo atidarytas Ukmergėje bei Šiauliuose.
Tiesa, bendrovės iniciatyvai koją pakišo pandemija ir kurį laiką šie centrai buvo uždaryti.
Pasak „Bitė Lietuva“ žmonių ir kultūros projektų vadovės Rasos Kaminskienės, Vilniuje, Ukmergėje ir Šiauliuose „Bitėje“ dirbantys tėvai iki pandemijos turėjo galimybę palikti vaikus specialiai mažiesiems įrengtuose kambariuose.
„Dažniausiai tai buvo vaikai nuo 2 iki 11 metų, kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Vaikai laiką leido su auklėmis, kurios užduotis pritaiko pagal kiekvieno vaiko amžių ir pomėgius. Todėl vieni vaikai čia žaidė judrius žaidimus, kiti piešė ar lipdė, o dar kiti – kartu su auklėmis ruošė namų darbus“, – sakė ji.
Pasak R. Kaminskienės, tokie vaikų priežiūros kambariai gerokai palengvina darbuotojų kasdienybę, taupo jų laiką. Tėveliai gali ramiai dirbti žinodami, kad jų mažieji yra saugūs ir užsiima įdomia, ugdančia veikla. Taip pat jie turi galimybę, tarkime, savo pietų pertraukos metu leisti laiką su vaiku.
„Vaikų kambarį darbovietėje kaip didelį privalumą įvertina ir darbo ieškantys kandidatai. Šiandien rinkoje retas darbdavys siūlo tokį privalumą, todėl tai puiki galimybė išsiskirti iš konkurentų“, – sakė „Bitė Lietuva“ žmonių ir kultūros projektų vadovė.
Tačiau pandemija, kaip ir nemažai kitų mūsų gyvenimo aspektų, deja, pakoregavo ir vaikų kambarius: „Trijuose šalies miestuose „Bitei“ teko juos laikinai uždaryti. Dėl jų ateities spręsime, atsižvelgdami tiek į pandeminę situaciją, tiek į savo darbuotojų poreikius“.
Naujuose biurų miesteliuose – vaikų erdvės
Gerosios naujienos pasiekia iš kelių biurų miestelius kuriančių bendrovių.
Apie 3 tūkst. darbuotojų naujame „Teltonikos IoT“ statomame biurų komplekse ketinančios įkurdinti bendrovės rinkodaros vadovas Julius Švadys patikino, kad vaikų darželio idėja jau seniai yra aptarinėjama, tačiau šiuo metu patvirtinti, kad ji bus įgyvendinta, jis negali.
„Yra didelis noras savo darbuotojams sukurti kuo geresnes darbo sąlygas, todėl yra numatyta, kad tose erdvėse atsiras atitinkamos vietos darbuotojų vaikams. Tačiau detalus projektas bus tvirtinamas vėlesniame projekte, tai šimtu procentu deklaruoti, kad tos vaikams skirtos erdvės yra numatytos, mes dar negalime“, – sakė jis.
Tačiau tokių norų yra, nes įmonė yra pareiškusi norą, kad būtų užtikrintos kuo geriausios sąlygos darbuotojams.
„Jeigu šie sako, kad tokių erdvių jiems reikia, tai bus įgyvendinta. Juk Liepkalnis, kur statomas šios bendrovės biurų kompleksas, nėra miesto centras. Tokiam kiekiui darbuotojų reikės padėti. Todėl įmonė tikrai svarsto tokią idėją – ne tik kurti geriausias sąlygas darbuotojams, bet ir jų vaikams“, – sakė pašnekovas.
Jo žodžiais, darbuotojams labai daug laiko atima, kai reikia vaikus išvežioti į darželius, o po to – skubėti į darbus. Juoba, kad ypač Vilniuje akivaizdžiai trūksta ikimokyklinukams skirtų vaikų darželių.
Apie tai yra prabilusi ir verslo akseleratorius „Tesonet“, kuri sostinės Naujamiesčio mikrorajone, buvusioje gamyklos „Sparta“ teritorijoje vysto biurų miestelio statybas, į kurias bus investuota daugiau nei 50 mln. eurų. Pagrindinė projekto investuotoja ir pastatų nuomininkė „Tesonet“ čia stato keturių komercinių pastatų miestelį „Cyber city“, kuriame norima sutelkti Lietuvos technologijų įmones.
Paklausta, iš kur į įmonę atkeliavo vaikų darželio idėja, „Tesonet” akceleratoriaus pirkimų ir efektyvumo vadovė Evelina Žvinytė pakomentavo, kad tokia praktika nėra labai dažna ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
„Tačiau pasaulyje lyderiaujančios technologijų kompanijos, priklausomai nuo biurų lokacijos, darbuotojams siūlo vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su atžalų priežiūra.
Statant „Cyber City” siekiame visokeriopo patogumo „Tesonet” akceleratoriaus įmonių darbuotojams. Todėl tikslingai planuojame ir sporto erdves, poilsio zonas, patogias darbo vietas ir daugybę kitų sprendimų. Visos įmonės be išimties yra draugiškos šeimai, todėl nuosekliai siekiame sudaryti ir patogesnes sąlygas vaikų priežiūrai.“
Jos teigimu, „Tesonet” akceleratoriaus darbuotojai planus įkurdinti darželį “Cyber City” miestelyje sutiko labai džiugiai. Pasak pašnekovės, pirmiausia, tai - nuoseklus žingsnis kuriant patogią aplinką dirbantiems „Tesonet” akceleratoriaus įmonėse ir praktinis šeimų palaikymas. Kita vertus, jei vaikų darželis arti darbo vietos, o ne kitame miesto gale, sutaupomas kelionės laikas, bent vienas iš tėvų lengviau pasiekiamas atsitikus netikėtai situacijai.
LEZ – ne tik verslo, bet ir vaikų buveinė
Įkurti vaikų darželį ketina ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė. Jis būtų skirtas visų šioje teritorijoje dirbančių darbuotojų vaikams.
„Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė jau kurį laiką aktyviai domisi galimybe mūsų teritorijoje įsteigti vaikų dienos priežiūros centrą“, – portalui Delfi sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.
Jis įsitikinęs, kad tokia paslauga būtų aktuali visai Klaipėdos LEZ verslo bendruomenei.
„Klaipėdos LEZ teritorijoje iš viso veikia daugiau kaip 100 įmonių ir dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų, – sakė jis. – Jie dirba tarsi viena organizacija. Klaipėdos LEZ teritorija patenka tarp 10 didžiausių Lietuvos darbdavių. Neabejojame, kad vaikų dienos centras būtų itin aktualus LEZ darbuotojams, jis padėtų derinti darbo ir šeimos poreikius, mažintų transporto judėjimą Klaipėdoje, leistų skirti daugiau laiko laisvalaikiui ir kokybiškam laikui su šeima“.
Pasak pašnekovo, šiuo klausimu Klaipėdos LEZ specialistai aktyviai konsultuojasi ir kalbasi su Klaipėdos nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais ir bando ieškoti bendrų sprendimų, tačiau tos pastangos lieka be rezultatų.
„Pagrindinis kontrargumentas mūsų ambicijai – pramoninė teritorija, kuriose šiuo metu draudžiama steigti vaikų ugdymo įstaigas. Šiame kontekste siūlytume vertinti turinį, o ne formą, – sakė pokalbininkas.– Manome, kad tokie draudimai turi būti pagrįsti realiu poveikiu vaikų sveikatai – juk kitą kartą darželis miesto centre yra daug kenksmingesnėje aplinkoje nei tas, kurį norime įsteigti šiuolaikinėje, nepavojingoje ir moderniausiomis technologijomis grįstoje gamybos ir verslo teritorijoje, toli nuo galimų pavienių teršėjų.“
R. Bakas taip pat nuolat atkreipia dėmesį, kad įvairių nepriklausomų tyrimų ir matavimų duomenimis, Klaipėdos LEZ teritorija yra švari.
„Nepaisant to, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė tęsia aktyvią veiklą mūsų verslo bendruomenėje. Jau antrus metus iš eilės organizavome vasaros stovyklą Klaipėdos LEZ darbuotojų vaikams. Šių stovyklų metu kasdien vykdavo aktyvios ir kūrybinės veiklos, išvykos, pažintinės ir pramoginės ekskursijos bei kita veikla. Šias stovyklas organizuojame pasitelkdami trečiuosius partnerius, ir tiek šiemet, tiek pernai, jos buvo itin teigiamai įvertintos LEZ bendruomenėje“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, Klaipėdos LEZ siekia glaudinti savo ryšius su miestu. Nors prieš 20 metų LEZ veiklą pradėjo kaip tradicinė pramoninė teritorija, šiandien didelė dalis įmonių čia užsiima moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra, kuria naujus produktus ir procesus.
„Teritorijoje yra itin stipri verslo bei profesionalų bendruomenė, kuriai nuolat organizuojami profesiniai renginiai, seminarai, dalijimosi patirtimi sesijos. Remiame įvairias gyventojų bendruomenių iniciatyvas, investuojame į procesų automatizavimo ir skaitmeninimo sprendimus, turime dar ambicingesnių idėjų startuolių pritraukimo ar pramonės 4.0 kompetencijų sklaidos klausimais. Apibendrinant – nuolat artėjame prie miesto, tam tikra prasme esame ir norime būti „miestu mieste" su aukštos pridėtinės vertės verslais ir paslaugomis, tad vaikų dienos centras puikiai papildytų šią ambiciją, spręstų tvarumo, pėdsako aplinkai ir gerbūvio klausimus. Tikimės, kad ilgainiui rasime sprendimų įgyvendinti ir šią, tūkstančiams LEZ bendruomenės narių aktualią idėją“, – teigė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Bakas.
