Užduotis vadovams – prisijaukinti dirbtinio intelekto ekonomiką
Turbūt, nebus prieštaraujančių, kad sparčiai besikeičiantys politiniai, ekonominiai ir kiti aplinkos veiksniai daro įtaką verslui visame pasaulyje – trikdo tiekimo grandines, stabdo finansavimą ir destabilizuoja darbuotojų psichologinę būklę. Nesvarbu, ar tai karas, pandemija, miškų gaisrai ar šalies politinės krypties pasikeitimas – dėl globalizacijos įvykiai, vykstantys vienoje pasaulio dalyje, gali turėti didžiulį poveikį kitoje žemyno pusėje esančiai šaliai, todėl prie šių pokyčių verslui adaptuotis tenka vis dažniau.
„Ugdyti verslo atsparumą visais laikais buvo protinga, tačiau šiandieninėje aplinkoje tai yra tiesiog būtina, todėl, kalbant apie kitus metus, nuolatinis skaitmeninių technologijų tobulinimas ir jų pritaikymas verslo procesams išliks esminiu dalyku. Jau dabar aišku, kad, turbūt, didžiausias šių metų, o gal net ir dešimtmečio įvykis – generatyvinis dirbtinis intelektas, neabejotinai bus svarbiausių vadovo darbų trejetuke kitais metais. Dėl visuotinės euforijos, kurią sukėlė „ChatGPT“, verslo lyderiams kitais metais kils poreikis dar geriau „prisijaukinti“ šią technologiją, o konkrečiau – vadovai turės išsiaiškinti, kuriems jų verslo procesams jis gali būti naudingas, kaip prie šios technologijos kuo finansiškai neskausmingiau pereiti ir kaip tai pakeis sektorių bei rinką, kurioje jų verslas veikia“, – apie būsimus vadovų dienotvarkės klausimus pasakoja vienos didžiausių fiksuoto interneto ir mokamos televizijos paslaugų teikėjos „Cgates“ vadovas Tomas Burovas.
Apie tokį poreikį signalizuoja ir pasaulinė rinka: šiemet audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PwC“ atliktos aukščiausio lygio vadovų apklausos duomenimis, net 88 proc. jų vargsta stengdamiesi gauti vertę iš savo investicijų į technologijas, todėl pasak T. Burovo, CEO privalės dar glaudžiau dirbti su įmonės Informacijos vadovu (CIO), kad galėtų nuo pat pradžių valdyti rizikas ir kuo efektyviau vykdyti savalaikį informacijos auditą bei kontrolę.
„Iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, kad vienas didžiausių 2024 m. iššūkių vadovams bus didieji duomenys – ar verslas išmoks juos analizuoti ir valdyti. Apie tai yra viena labai teisinga frazė – „nėra problemos gauti duomenis, problema atsiranda tada, kai nežinai, ką su tais surinktais duomenimis daryti“. Neseniai teko matyti vieną tarptautinį tyrimą, kad įmonės, vykdydamos savo veiklą, surenka tik 56 proc. galimų duomenų ir tik pusę – 57 proc. – tų duomenų panaudoja. Galutinis rezultatas – vidutiniškai 68 proc. įmonėms prieinamų duomenų niekada nenaudojami. Todėl kitais metais, norėdami iš tikrųjų įgyti konkurencinį pranašumą, sprendimus priimantys asmenys turės matyti platesnį vaizdą – nuo duomenų fiksavimo iki jų saugojimo, valdymo ir analizės panaudojimo galimybių, nes kitu atveju, ir dirbtinis intelektas nepadės.
Nekalbant apie tai, kad teks atsinaujinti techninę bei programinę infrastruktūrą ir peržvelgti turimus internetinius planus – tikėtis apdoroti didžiuosius duomenis su prieš dešimtmetį įsigyta IT technika ir net gigabaito nesiekiančiu interneto planu, turbūt, būtų tas pats, kas duobėtu ir siauru žvyrkeliu bandyti važiuoti F1 bolidu“, – šypsosi „Cgates“ vadovas.
Dar vienas, pasak jo, svarbus aspektas – kokybinis verslo pokytis. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis – tai tos technologijos, kurios vis dažniau naudojamos duomenų analizei, procesų automatizavimui ir klientų patirčiai suasmeninti, tačiau sėkmingai skaitmeninei transformacijai reikia ne tik naujų technologijų integracijos, bet ir įmonės kultūrinio pokyčio bei vadovų technologinės lyderystės.
„2024 m. jiems teks nelengva užduotis tai suderinti su ilgalaike verslo strategija ir darbuotojų baime pokyčiams. Ir ne veltui – viešojoje erdvėje nuolat pasirodančios žinutės apie kibernetinius įsilaužimus rodo, kad naujos technologijos atneša ir naujų grėsmių, su kuriomis ne kiekvienas verslas dar moka susidoroti. Atsižvelgdami į nuolat besikeičiantį kibernetinių grėsmių pobūdį, vadovai turės imtis iniciatyvaus požiūrio į kibernetinį saugumą bei nuolat vertinti ir tobulinti savo verslo apsaugą, kad išvengtų galimų pavojų ir apsaugotų vertingą savo organizacijų turtą – duomenis“, – pabrėžia T. Burovas.
Verslo atsparumą didinti padės ne tik pritraukti tikslingi talentai
Tačiau dabartinė situacija nėra dėkinga, nes specialistų, kurie galėtų tinkamai įdarbinti naujas technologijas, itin trūksta. Ir tai – ne tik Lietuvos problema. MIT „Technology Review Insights“ duomenimis, 56 proc. įmonių skundžiasi, kad trūksta kokybiškų kandidatų į IT ir kitas su šiuolaikinėmis technologijomis susijusias pozicijas, o 64 proc. teigia, kad kandidatams trūksta reikalaujamų įgūdžių ar patirties. Prognozuojama, kad iki 2030 m. technologijų talentų trūkumas pasieks 8,5 milijardo dolerių nerealizuotų metinių pajamų.
„Poreikis pritraukti tam tikros srities specialistus kiekvienais metais vadovams tampa vis svarbesniu iššūkiu, kurio jie negali ignoruoti tikėdamiesi, kad besikeičianti ekonomika šį trūkumą užpildys savaime. Pavyzdžiui, net 78 proc. „EY“ šių metų spalį apklaustų vadovų mano, kad geopolitiniai įvykiai turės įtakos jų verslo veiklai, o tai reiškia – ir talentų pritraukimo programoms. Tad šiandien verslui nuolat tenka, o ir toliau teks, spręsti klausimą, kaip pritraukti ir išlaikyti naujas technologijas išmanančius specialistus.
Vadovai visame pasaulyje pripažįsta, kad nauja realybė reikalauja didelių finansinių ir laiko investicijų ne tik į tokias sritis, kaip dirbtinio intelekto įdarbinimas, darbuotojų pritraukimo ar perkvalifikavimo programos, bet ir į nuolatinį savo pačių vadovavimo įgūdžių lavinimą. Juk vadovų darbas pirmiausia yra suburti stiprią komandą, o su technologijomis užaugusi darbuotojų karta tikisi ne tik pažangių darbo įrankių, lanksčios darbo aplinkos, bet ir asmeninės vadovo transformacijos. Kodėl? Tam yra kelios priežastys“, – apie kitų metų tikslus vadovams pasakoja tiesioginės vadovų paieškos įmonės „Simple Search“ partnerė Irma Simonkevičienė.
Anot jos, viena iš priežasčių yra ta, kad į įmones įsiliejo nauja „online“ karta, kuri mokosi, pramogauja ir dirba internete. Dar labai dažnai jų vadovai yra profesionalai, užaugę biuruose, kur komandos diskutavo, planavo bei sprendimus priimdavo gyvai, tačiau naujajai kartai toks darbo modelis nebeatrodo vienintelis tinkamas ir vadovo noras kasdien komandą surinkti biure, tik kelia šios nepasitenkinimą. Todėl, pasak I. Simonkevičienės, 2024 m. vadovai turės išmokti orientuotis ne tiek į darbo procesą, kiek į galutinį rezultatą, nustatyti darbuotojams aiškius tikslus (KPI), o darbų įgyvendinimo eigą palikti jų atsakomybei.
„Iš to išplaukia dar vienas didelis lūkestis vadovams – kad šie kurtų įmonės kultūrą ir puoselėtų tokias jos vertybes, kurios pritrauktų darbuotojus į biurą. Be to, vis labiau tikimasi, kad vadovas būtų ne tik mentorius, kuris padeda įgyti su profesija susijusių žinių, bet ir koučeris – tas, kuris padeda darbuotojams atskleisti jų asmeninį potencialą, kuria tobulėti įkvepiančią aplinką ir motyvuoja. Komandos įsitraukimas, darbuotojų gerovė ir psichologinis balansas komandose kitais metais išliks svarbiu vadovų dienotvarkės klausimu, o tai reikalauja tam tikrų asmeninių pokyčių – vadovai patys turės rodyti pavyzdį, stengdamiesi išlaikyti savo darbo bei asmeninio gyvenimo balansą.
Neabejoju, kad daugumai vyresnės kartos vadovų, kurie patys įpratę dirbti viršvalandžius ir to tikisi iš kitų, tai nebus lengvas pokytis. Technologijas ar kitus darbo įrankius įvaldyti galima sąlyginai greitai, tačiau keisti savo elgesį ir darbo organizavimo įpročius gali būti ne vienerių metų pareikalausianti užduotis“, – vadovus pokyčiams nusiteikti skatina I. Simonkevičienė.
Jai pritaria ir T. Burovas, pateikdamas tarptautinių tyrimų ir „Cgates“ darbuotojų įsitraukimo apklausos pavyzdį: jeigu anksčiau darbuotoją motyvavo atlyginimas, dabar jį motyvuoja jo darbo prasmė, jeigu anksčiau jam svarbus buvo jo pasitenkinimas darbe, dabar jam daug svarbesnis asmeninis augimas. Tas pats pokytis įvyko vertinant ir savo vadovą – „bosą“ keičia ugdantis lyderis, todėl sumenko metinių pokalbių svarba ir prioritetu tapo darbų eigą ir darbuotojo lūkesčius atskleidžiantys periodiniai darbiniai pokalbiai.
„Įprastai žmonės iš savo darbo nori prasmės, be to, jie nori būti įvertinti dėl to, ką moka, todėl vadovas kitais metais, jeigu dar to nedaro, į savo dienotvarkę turės įsitraukti punktą „pažink savo darbuotoją“. Kitaip tariant, sužinok, kokios jo asmeninės savybės, koks jo potencialas, kompetencijos, karjeros ir gyvenimo tikslas, kad pagal tai kartu būtų galima parinkti jo stipriąsias savybes atitinkančias bei jį motyvuojančias užduotis. Santykiai privalo būti partneriški, nes laikai, kai įmonės vadovas buvo karalius savo „dvare“, seniai baigėsi – įmonės tikslų siekia iš įvairių kartų sudaryta komanda, ir, nors atliepti jų visų lūkesčius sudėtinga, verslui tai sukuria daug daugiau vertės“, – asmenine vadovavimo patirtimi dalijasi T. Burovas.
Papildomi iššūkiai – nuolat kintantys planai ir vadovo santykis su valdyba
Pasak „Simple Search“ partnerės, tiesa ir tai, kad anksčiau veikusiais ilgalaikiais įmonės strateginiais planais pasikliauti bus vis sunkiau. Viena vertus, verslas privalo turėti strateginį planą, todėl valdyba, akcininkai ir darbuotojai jo tikisi, kita vertus, vadovui kaip niekada bus svarbu turėti pasirengus alternatyvų planą ar net kelis jų.
„Vadovas yra tas, kuris kuria akcininkų lūkesčius atitinkančią ilgalaikę verslo viziją, perteikia ją savo komandai ir apibrėžia įmonės tikslus bei galimus kelius jiems pasiekti – tai kuria saugumo ir stabilumo jausmą visoms pusėms. Tačiau, kaip parodė praktika, viskas gali pasikeisti per naktį. Šiandien vadovas plano pakeitimui, sprendimo priėmimui ar veiksmų suderinimui turi vis mažiau laiko – kartais sudėtingus sprendimus tenka priimti neturint galimybės jų plačiau išdiskutuoti įtraukiant visas suinteresuotas puses. Todėl manau, kad kitąmet bus nuolat tikrinamas pasitikėjimas, kurį vadovui per ilgą laiką pavyko sukurti su verslo savininkais, valdyba ir savo paties komanda“, – sako I. Simonkevičienė.
Kaip teigia vadovų paieškų specialistė, ne paskutinėje vietoje 2024 m. bus ir vadovų darbo su valdyba klausimas. Tai pabrėžia ir audito bei mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PwC“ šiemet atliktos aukščiausio lygio vadovų apklausos duomenys, kurie rodo, kad net 57 proc. vadovų mano, jog valdyba jų nesupranta.
„Tai – aukštas rodiklis bei didelis atotrūkis ir, deja, manau, kad atlikus tyrimą Lietuvoje, jis būtų panašus ar net aukštesnis. Nors vadovų ir valdybos pareigos skiriasi, jų tikslas yra tas pats – užtikrinti sėkmingą įmonės ateitį bet kokiomis ekonominėmis aplinkybėmis, o kitąmet sudėtingų klausimų tikrai netrūks. Aukštos palūkanų normos, geopolitiniai lūžiai, infliacija ir technologinių sprendimų poreikis iššauks ne vieną karštą diskusiją tarp įmonės vadovo ir valdybos, todėl pastarosios ir akcininkų lūkesčių valdymas, tikslų suderinimas bei bendro sutarimo paieškos iš įmonių vadovų pareikalaus daug laiko ir pastangų.
Viena aišku – vadovai ir valdybos nariai kitais metais turėtų būti nusiteikę skirti daugiau laiko bendram darbui, nes teks ne kartą ieškoti sutarimo koreguojant jau patvirtintus planus bei keičiant nustatytą veiksmų kryptį. Tad gebėjimas tarp akcininkų, valdybos ir vadovo užtikrinti produktyvią komunikaciją, 2024 m. bus vienas svarbiausių įgyti būtinų įgūdžių visoms pusėms“, – reikalingus pokyčius vadovams vardija I. Simonkevičienė.