Įrankis apima visą verslo tvarumo (ESG) temų spektrą – aplinkosaugą, socialinį tvarumą ir valdyseną. Jis sukurtas remiantis tarptautiniais Tvarumo apskaitos standartų valdybos (SASB) standartais ir yra pasiekiamas „Swedbank“ ekspertinėje platformoje verslui „Tvarumo centras“.

„ES Žaliasis susitarimas ir nauji tvarumo ataskaitų reikalavimai verslui kelia naujų iššūkių, kurių įveikimas įmonėms taps sėkmingos veiklos pagrindu ateityje. ESG temų spektras apima daugybę veiksnių, tačiau jų reikšmė kiekvienam sektoriui skiriasi. Mūsų sukurtas įrankis padės įmonėms nustatyti, kurios tvarumo sritys yra reikšmingiausios jų veikloje. Pagal tai jos galės kurti arba koreguoti įmonės tvarumo strategiją, sutelkdamos dėmesį į tuos tvarumo iššūkius, nuo kurių priklauso ir patrauklumas investuotojams. Tikimės, kad šios įžvalgos ir ekspertinė informacija bus svarbus postūmis tvariems verslo pokyčiams“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker.

Tvarumo rizikų reikšmė priklauso nuo verslo sektoriaus

ESG reikšmingiausios sritys (angl. material issues) apibrėžiamos kaip įmonei aktualiausi tvarumo klausimai, galintys daryti didžiausią įtaką jos finansinei vertei ir ilgalaikiams veiklos rezultatams.

Tvarumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad matuojant ESG poveikį vis dažniau atsižvelgiama ne tik į finansinį poveikį, bet ir į vadinamąjį „dvigubą reikšmingumą“ – įmonės veiklos poveikį visuomenei, gamtos ekosistemoms, ekonomikos procesams.

„Tvarumo pokyčiai versle reikalauja nemenkų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl įmonėms svarbu tinkamai įsivertinti aktualiausias sritis. Tai užtikrina efektyviausią resursų panaudojimą ir padeda sėkmingai įgyvendinti transformacijos procesus bei pasiekti strateginių tikslų“, – komentuoja I. Skisaker.

Inga Skisaker

I. Skisaker pažymi, kad įmonės, kurios didžiausią dėmesį skiria reikšmingiausiems ESG veiksniams, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį, ilgalaikėje perspektyvoje gali pasiekti geresnių rezultatų nei verslai, resursus skiriantys neesminių rizikų valdymui.

Pavyzdžiui, valdysenos sritys, tokios kaip skaidrumas, verslo etika ar tiekimo grandinės rizikų valdymas, yra reikšmingos beveik visuose verslo sektoriuose, tačiau aplinkosaugos ir socialinio tvarumo sričių svarba kinta priklausomai nuo įmonės veiklos.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio rodikliai turės didesnės įtakos žemės ūkio sektoriuje veikiantiems verslams nei informacinių technologijų sprendimus vystančiai įmonei ir atvirkščiai – duomenų apsaugos klausimai bus reikšmingesni informacinių technologijų sektoriaus atstovams.

Dėmesys tvarumui atsilieps ir finansavimo prieinamumui

Anot I. Skisaker, „Swedbank“ įrankis sukurtas remiantis panašiomis metodikomis, kurias finansų sektorius pasitelkia vertindamas įmonių tvarumą prieš suteikiant finansavimą. Todėl jį naudodamos įmonės gali preliminariai įsivertinti, ar skiria pakankamai dėmesio toms ESG sritims, nuo kurių gali priklausyti finansavimo prieinamumas ir sąlygos.

„Finansų sektorius ženkliai prisideda prie ES tvarumo transformacijos įgyvendinimo. Jau šiandien įmonių tvarumo vertinimas yra kreditavimo proceso dalis, nes bankams patikėta finansavimo sprendimais skatinti tvarių pokyčių įgyvendinimą versle. Įmonėms, kurios nori užsitikrinti palankesnes finansavimo sąlygas ar patraukti investuotojų dėmesį ateityje, veiksmų reikia imtis jau dabar“, – pažymi „Swedbank“ vadovė.

Verslai skatinami neatidėlioti tvarumo pokyčių ne veltui – ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 m. sumažinti CO2 emisijas ir neutralizuoti savo poveikį aplinkai, o Lietuva turi planą tapti klimatui neutralia ekonomika iki 2040 m. Įvairūs verslo sektoriai turės atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, jį pakeisdami atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir rasti kitų būdų emisijoms sumažinti.

Nemažų iššūkių verslui atneš ir nauja Tvarumo atskaitomybės direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD). Pagal naujuosius reikalavimus, visoje ES smarkiai išaugs įmonių, turėsiančių teikti išsamias, trečiųjų šalių patikrintas tvarumo atskaitas, skaičius – nuo 12 tūkst. iki 50 tūkst. Pirmąją ataskaitą už 2024 m. įmonės turės paskelbti jau 2025 m. I ketvirtį.

„Sėkmingo verslo ateitis nebeatsiejama nuo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Pirmasis žingsnis efektyvių pokyčių link – išsigryninti aktualiausias sritis, kuriose reikia imtis pokyčių. Tik turint aiškų žinojimą, kokie sprendimai yra reikalingi, galima imtis nuoseklaus jų įgyvendinimo ir tvarių inovacijų“, – sako „Swedbank“ vadovė I. Skisaker.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)