Na, o tada atėjo praėjusių metų kovas ir koronavirusas. Per pastarąjį pusmetį M. Stringeris neįteikė nė vienos vizitinės kortelės. „Visas mano darbas persikėlė į virtualią erdvę“, – aiškina M. Stringeris.
Iki pandemijos visame pasaulyje buvo spausdinama gausybė vizitinių kortelių. Remiantis vienu paskaičiavimu, tai buvo 27 milijonai per dieną ir daugiau nei septyni milijardai kasmet, rašo bbc.com.
Tačiau COVID-19 privertė daugumą mūsų jaudintis dėl viruso plitimo. O dabar, kai jau pamažu sugrįžtame į biurus ar ir vėl imame bendrauti gyvai, ar šis įprotis – o kai kuriems ir ritualas – įteikti popierinę vizitinę kortelę taps tik praeities atributu? Kokia technologija tuomet galėtų užpildyti šią spragą?
Kompiuterio ekrane, paspaudus vaizdo nuorodą, pasirodo Singapūre esančio Edwardo Senju veidas. Ekrane virš jo kairiojo peties matyti QR („greitojo atsako“) kodas. Pandemijos metu šie juodi kodo kvadratėliai tapo vis dažniau sutinkami. Juos nuskaičius, galima atsidaryti internetinį puslapį, pavyzdžiui, restorano meniu.
„Jei galite, nuskenuokite čia matomą kodą“, – nurodo E. Senju.
Išmaniuoju telefonu nuskaičius kodą, atsidaro internetinio puslapio nuoroda. Matyti kontaktiniai E. Senju duomenys ir galimybė juos išsisaugoti.
„Jeigu yra galimybė pateikti tokius QR kodus, kurie parodo, kas esate ir kokia veikla užsiimate, pokalbis vyksta gerokai lengviau“, – aiškina E. Senju.
E. Senju yra Japonijos technologijų kompanijos „Sansan Global“ regiono vadovas. Ši kompanija tiekia duomenų bazių programinę įrangą, padedančią verslams įmonės viduje valdyti ir dalintis klientų bei tiekėjų kontaktiniais duomenimis.
Atėjus pandemijai, kompanijos klientai staiga ėmė nebegauti fizinių vizitinių kortelių, kurias galėtų nuskenuoti, o gautus duomenis įkelti į sistemą. Todėl „Sansan Global“ nutarė prisitaikyti ir praėjusių metų birželį pristatė virtualias vizitines korteles.
Nuo to laiko iki šiol atsirado apie 4 300 kompanijų, dabar mokančių už prenumeratą, kad galėtų pasinaudoti QR kodu paremta sistema.
Suteikiama galimybė ne tik pridėti kodą vaizdo skambučio metu, bet ir susitikus gyvai bei turint išmanųjį telefoną: žmogui, su kuriuo susitinkate, pakanka tiesiog nuskenuoti kodą ekrane, ir jūsų duomenys pasirodo jo įrenginyje.
Jasonas Alvarezas-Cohenas mano, kad įprastinės vizitinės kortelės jau yra pasenęs dalykas ir jas reikėtų pakeisti.
„[Fizinės] vizitinės kortelės pasimiršta, jos pasimeta piniginėje, – aiškina J. Alvarezas-Cohenas. – O gautą informaciją vis vien tenka suvedinėti rankiniu būdu [jeigu norite, kad ji būtų išsaugota skaitmeniniu būdu]. Tam sugaištama daug laiko, tai yra neefektyvu.“
J. Alvarezas-Cohenas yra vienas iš „Popl“, Kalifornijoje įsikūrusios kompanijos, siūlančios dalijimosi kontaktais programėlę, įkūrėjų. Programėlė pasitelkia NFC (artimojo lauko ryšių) technologiją: prie telefono nugarėlės prilipdomas mažytis apvalus lipdukas, kad būtų galima perduoti duomenis kitam prietaisui.
„Viskas, ką reikia padaryti – priliesti savo „Popl“ prie kito telefono, ir informacija nusiunčiama“, – aiškina J. Alvarezas-Cohenas. Nebūtina, kad kitas asmuo turėtų užsiklijavęs kompanijos lipduką ar būtų įsidiegęs programėlę.
„Popl“ pradėjo veikti 2020-ųjų vasarį, visai prieš pasaulinės pandemijos pradžią. Kompanijos teigimu, dabar ji turi daugiau nei 10 tūkst. verslo klientų.
„Dabar, kai mūsų pasaulis tampa vis labiau bekontaktis, manau, kad tokio pobūdžio sistemos ir toliau bus taikomos net ir tuo atveju, jei mums pavyks ištrūkti iš šios pandemijos“, – teigia J. Alvarezas-Cohenas.
Viena iš kompanijų, perėjusių prie skaitmeninių vizitinių kortelių, yra „Capital International Group“ – investavimo bendrovė iš Meno salos.
„Jos [senosios popierinės vizitinės kortelės] tik rinkdavo dulkes stalčiuje“, – pastebi kompanijos vadovas Gregas Ellisonas.
Dabar darbuotojams pakanka turėti vieną daugkartinę NFC technologija paremtą kortelę, pagamintą iš bambuko, kuri padeda perkelti jų kontaktus į gavėjo išmanųjį telefoną.
„Iš tiesų pakanka tiesiog ją priglausti – visai kaip apmokant už prekes parduotuvėje“, – sako G. Ellisonas.
Kompanijos, kurios vadovybė važinėjasi elektromobiliais, perėjimą prie skaitmeninio formato paskatino ir siekis darbuotis tvariau.
„Suprantama, tokiu būdu sutaupoma daug popieriaus, kuris būtų iššvaistytas“, – pabrėžia G. Ellisonas.
Pasaulinė kompanija „Vistaprint“ yra viena didžiausių įprastinių popierinių vizitinių kortelių spausdintojų. Ji turi daugiau nei 17 mln. klientų, o vizitinės kortelės sudaro apytikriai ketvirtadalį jos pardavimų.
Kompanijos prezidentas Florianas Baumgartneris pripažįsta, kad COVID-19 smarkiai kirto pardavimams.
„Antrojoje 2020-ųjų kovo pusėje ir balandžio pradžioje pajutome išties rimtą poveikį“, – prisimena F. Baumgartneris.
„Vizitinių kortelių pardavimai tuo laikotarpiu visame pasaulyje krito 70 proc. Jeigu žmonės fiziškai nesusitinka, jie klientams neįteikia vizitinių kortelių. Bent jau ne įprastiniu būdu“, – aiškina F. Baumgartneris.
Visgi, jo teigimu, pardavimai nuo to laiko, sušvelninus karantino ribojimus, atsigavo, ypač Šiaurės Amerikoje. Tiesa, užsakymai į prieškarantininį lygį dar nesugrįžo.
F. Baumgartneris pridūrė, kad dabar kompanijos klientai vis dažniau renkasi ant vizitinių kortelių spausdinti QR kodus, susiejančius kontaktinius duomenis skaitmeniniu būdu.
Kompanija taip pat netrukus pristatys bekontaktes plastikines vizitines korteles, paremtas NFC technologija.
„Vizitinės kortelės dar tikrai nemirė“, – tikina F. Baumgartneris.
Panašu, kad tą ypač galima pritaikyti kai kurioms Azijos šalims, kuriose apsikeitimas fizinėmis vizitinėmis kortelėmis pasižymi didele svarba.
„Tam suteikiama daug reikšmės, ypač tokiose šalyse kaip Pietų Korėja, Kinija ir Japonija“, – aiškina etiketo ir ryšių užmezgimo specialistė iš Singapūro Shireena Shroff Manchharam.
„Mano pastebėjimu, pietrytinėje Azijoje tai virsta ceremonija, ritualu. Tai puiki proga pamatyti hierarchiją, asmens padėtį. Tai nustato susitikimo toną“, – dėsto ekspertė.
Visgi, jos manymu, tokia tradicija kinta, o didžiulę įtaką tam turėjo pandemija.
„Tai būdavo pirmas dalykas, kurį reikėdavo padaryti sutikus naują žmogų, – sako specialistė. – Tačiau dabar, kai žmonės ir vėl sugrįžta į biurus, nemanau, kad to vis dar tikimasi.“
Ryšių su žiniasklaida srityje Singapūre besidarbuojanti Yeong Lai Lai tvirtina ir toliau dalinsianti vizitines korteles: „Jos vis dar reiškia gerą verslo etiketą ir profesionalumą“.
Visgi ji pridūrė pastebėjusi, kad dabar kiti rečiau atsako tuo pačiu, nes paprasčiausiai nebeturi vizitinių kortelių.
Na, o M. Stringeris jau pasirengęs ir vėl dalinti vizitines korteles. Tiesą pasakius, jis ką tik užsisakė penkis šimtus jų.
Naujosios jo vizitinės kortelės yra gerokai suasmenintos: jos yra raudono vyno ir mėlynos spalvų ir tokiu būdu atspindi mėgstamiausią jo futbolo komandą „Aston Villa“.
„Taip gali užsimegzti pokalbis“, – neabejoja M. Stringeris.
