Zoselė – taip šios kavinės vadovę mini visi nedidelio Lietuvos miestelio gyventojai. Kodėl į ją kreipiamasi mažybine forma, suprasti nesunku. Prie kavinės durų su šypsena svečius priimanti verslininkė pulsuoja nuoširdumu ir atsidavimu savo darbui.
Į Kurtuvėnus Z. Kalnikienę likimas atvedė prieš 18 metų. Tuomet, sunkiai susirgus broliui, moteris iš Šiaulių persikėlė į šį miestelį slaugyti savo giminaičio. Moters gyvenimas susiklostė taip, kad jai netikėtai buvo pasiūlyta įsigyti apleistą buvusį dvaro kumetyną. Nusprendusi taip rizikuoti, Z. Kalnikienė dabar nesigaili, tačiau per visus metus, kuriant verslą, teko nemažai ir iškentėti.
Seni, bet išskirtiniai receptai
Kai moteris nusprendė apleistame pastate įrengti kavinę, Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis jai padovanojo vietos gyventojos Ramunės surinktus vietos senus maisto receptus.
Būtent dėl jų ir gimė smuklės „Kryžkelė“ išskirtinumas. Kol sostinėje besikuriantys restoranai ir kavinės bando prijaukinti užsienio įmantrias virtuves, Zoselė gamina istorija dvelkiančius patiekalus iš lietuvių skoniui įprastų ingredientų.
„Mūsų virtuvėlė maža. Iš visų receptų išsirinkome, tai kas skanu ir tinka mums paruošti“, – sako kavinės savininkė.
Kavinės pažiba – net penkias dienas ruošiamas kumpis. Visas receptas – šeimininkės paslaptyje, tačiau kumpis marinuojamas penkias dienas su Zoselės priežiūra, kepamas apie penkias valandas.
„Šitą kumpį Zoselė gaminti pradėjo prieš penkias dienas ir kiekvieną dieną su juo susitikinėjo. Yra čia ir paslapties. Koks tikrasis marinatas, šeimininkė neatskleidžia, bet pajusite alaus ir medaus skonį“, – daugiau nei 10 kg sveriantį kumpį pristato Z. Kalnikienės dukra, kuri šiuo metu taip pat įsitraukusi į mamos verslą.
Tradiciškai kumpis patiekiamas su troškintais raugintais kopūstais. Taip pat kavinės šeimininkai svečiams siūlo paragauti tradicinio kastinio, cibulienės, įdaryto karpio. Tarp gaminamų išskirtinių patiekalų – ir cepelinai su baravykais.
„Senovėje šiame krašte kumpiai buvo kepami tam tikromis progomis – per Velykas, Kalėdas ar kokį didesnį ir gausesnį šeimos susibūrimą. Buvo ir tradicija, kad atnešus ant stalo jau iškeptą kumpį, didelė dalis būdavo nupjaunama ir įteikiama gaspadoriui“, – pasakojo Zoselė.
Pirmus metus teko dirbti ir valytoja, ir buhaltere
Nedideliame miestelyje Z. Kalnikienė savo verslą pradėjo su parama jaunam verslininkui. Pirmus metus paskolos mokėti nereikėjo, tačiau įsivažiavus kas ketvirtį verslininkė turėjo grąžinti po daugiau nei 2 tūkst. litų.
„Kai atsikėliau į vos 230 gyventojų turėjusį miestelį ir pradėjau verslą, galvojau, kas man padės tą verslą kurti. Pirmus trejus metus buvau ir buhaltere, ir valytoja, ir virėja. Kad tik mažiau išlaidų turėčiau. Pati sau atlyginimo neišgalėjau mokėti. Buvo labai sunku“, – atviravo smuklės šeimininkė, pridėdama, kad sunkiausiu metu jai labai padėjo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R. Tamulaitis.
Vis dėlto, kad Kurtuvėnams reikia maitinimo įstaigos buvo galima pajusti dar prieš smuklei atidarant duris. Šeimininkė pamena, kaip pirmieji čia pavalgyti užsinorėjo svečių iš Australijos ir Naujosios Zelandijos grupelė. Tuomet moteris dar net neturėjo reikiamo skaičiaus stalo įrankių, todėl išgirdusi apie atvyksiančius svečius išskubėjo į parduotuvę nupirkti pakankamo skaičiaus šakučių ir peilių.
Dabar, turėdama jau ilgą patirtį valdant kavinę, moteris pasiruošusi priimti ir daug didesnes grupes. Suruošia banketus ir 30 žmonių. O daugiausia pamaitinti Z. Kalnikienei yra tekę 160 žmonių kalėdinės vakarienės metu.
