Jau šiandien verslas planuoja iš kur gauti gerų specialistų, o inžinierius rengiančios mokymo įstaigos džiaugiasi išaugusiais stojančiųjų skaičiais ir moderniomis mokymo programomis, rašoma pranešime spaudai.
Ateities profesijos ir mokymasis visą gyvenimą
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) dėstytojas Laimutis Krikštaponis sako, kad šiuo metu visos su energetika susijusios mokymosi programos yra labai populiarios.
„Tikrai negalima skųstis stojančiųjų trūkumu. Lyginant su situacija prieš trejus ar ketverius metus, labai padaugėjo susidomėjusių šiomis studijomis. Ir ne tik mūsų kolegijoje, bet ir kitose kolegijose, kurios ruošia inžinierius, gebančius dirbti su elektros įrenginiais bei naujausiomis technologijomis, kurios gamina elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tiesa, tokius specialistus ruošiančių mokymosi įstaigų nėra labai daug“, – pastebi dėstytojas.
Pasak L. Krikštaponio, saulės energetikos bumas labai aktualizavo inžinierių profesijas ir tokios mokymo programos, kaip atsinaujinančios energijos inžinerija, energijos inžinerija ar elektros ir automatikos įrenginių inžinerija dabar yra labai perspektyvios.
„Keičiasi mūsų energetikos strategija, statoma, montuojama ypač daug saulės, vėjo jėgainių. Po to visą šią infrastruktūrą reikės prižiūrėti, remontuoti. Elektros bus naudojama visose technologijose vis daugiau. Todėl profesinės perspektyvos inžinieriams bus įvairiausiose srityse – nuo žemės ūkio, pastatų priežiūros iki aukščiausių technologijų, kuriose įdiegta automatika, praėjimo kontrolė, video stebėjimas“, – netolimos ateities realijas vardija pašnekovas.
VTDK dėstytojui pritaria ir Sigitas Kiškis, UAB Staltika direktorius gamybai. Jis sako, kad šiuo metu darbo rinkai trūksta įvairių specialybių darbuotojų: pradedant projektuotojais ir baigiant saulės jėgainių montuotojais, elektros įrangos instaliuotojais, programuotojais.
„Dabar visos specialybės labai tarpusavyje siejasi. Pavyzdžiui, namuose yra įrengtas kompleksas: saulės elektrinė, elektros stotelė, akumuliatorių talpykla. Visai šiai sistemai prižiūrėti reikalingos kompleksinės žinios“, – teigia pašnekovas. Ir sako, kad būtent dėl labai greitai rinkoje besikeičiančios situacijos tampa aktualus mokymasis visą gyvenimą.
S. Kiškis sako, jog kai kurie specialistai užauga įmonės viduje: „Padirbę montuotojais tampa projektuotojais, vadybininkais, kyla karjeros laiptais. Projektuotojas, kuris jau yra dirbęs montuotojo darbą, yra daug profesionalesnis specialistas“.
Vyraujant tokioms tendencijoms, anot pašnekovo, neabejotinai visos inžinierinės profesijos yra ateities profesijos, o ypač susijusios su žaliąja energetika ir ateities technologijomis. Todėl jo nestebina nauji specialistai, kurie persikvalifikuoja kolegijose net po universitetinių studijų.
Universitetines studijas iškeičia į kolegijose įgyjamas specialybes
L. Krikštaponis patvirtina, kad ir VTDK yra tokių jaunuolių. „Turime studentų, kurie ateina čia mokytis palikę studijas universitete, nes įvertina, kad kolegijoje gaus reikalingesnių žinių. Mokytis ateina ir ką tik mokyklas baigę moksleiviai, ir profesinių mokyklų auklėtiniai“, –vardija besidominčius studijomis.
Kolegijos dėstytojas sako, kad mokytis čia yra ne tik perspektyvu, bet ir įdomu, nes labai daug dėmesio yra skiriama įvairioms mokomosioms ir gamybinėms praktikoms: „Tik taip įsisavinamas mokymo turinys, teorinės žinios ir įgyjama darbui reikalingų įgūdžių. Svarbios ne tik paskaitos, bet ir laboratoriniai, kūrybiniai darbai, praktika įmonėse“.
Tiesa, norint studijuoti inžinierines profesijas matematikos žinios būtinos. Dėstytojas sako, kad būtent jos ir pakiša koją daugeliui susidomėjusių. Tačiau mokymasis kolegijoje gerokai skiriasi nuo mokymosi mokykloje ir neretai būtent praktinių užsiėmimų dėka tampa aiški ir teorija.
Specialistai sensta, darbo vietų – daugėja
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (Neta) direktorius Gediminas Abartis sako, kad šiuo metu situacija su įvairiomis inžinerinėmis specialybėmis panaši į situaciją mokyklose su mokytojų trūkumu: „Daugelis energetikų ir automatikos specialistų yra jau sulaukę vyresnio amžiaus, išeina į pensiją ir jų nėra kam pakeisti.“
Pasak pašnekovo, šį trūkumą jau galima vadinti sisteminiu bet kurioje rinkos srityje : pramonėje, paslaugų srityje ar startuoliuose. „Įmonės jau nebeturi energetikų tiek, kiek reikia, todėl perka paslaugas iš kitų įmonių, kurios prižiūri energetinį ūkį. O prižiūrėti tenka daug įmonių, todėl krenta darbuotojų efektyvumas, darbo kokybė“, – vardija iššūkius G. Abartis.
Jam pritaria ir VTDK dėstytojas L. Krikštaponis: „Jau esantys specialistai išeina į pensiją, o darbų tik daugėja, tiek montavimo, tiek įrenginių priežiūros. Jiems atlikti reikalingos specifinės kompetencijos. Juk darbui su elektros įtampa, dujomis reikalingi sertifikuoti specialistai, reikia turėti tinkamą išsilavinimą ir jį liudijančius pažymėjimus“.
Dėstytojas džiaugiasi, jog verslas rodo didžiulį suinteresuotumą inžinerinėmis specialybėms: „Pavyzdžiui, Ignitis grupė bendradarbiauja su VTDK. Ši įmonė studentams skiria tikslines stipendijas pernelyg jų neįpareigodama. Šiemet stipendijos bus skiriamos ne tik naujai įstojusiems, bet ir pradėtas studijas tęsiantiems antrakursiams. Vienam studentui atiteks 300 eurų mėnesinė stipendija, kuri bus mokama 10 mėnesių“.
Pasak L. Krikštaponio, tokie verslo sprendimai logiški, nes plečiantis elektros infrastruktūrai reikės vis daugiau kompetentingų darbuotojų. „Specialistų poreikis didelis, jų veiklos spektras platus. Todėl dauguma mūsų studentų pradeda dirbti dar besimokydami. Jau pirmakursiai gauna pasiūlymų dirbti su studijuojama profesija susijusiose srityse“, – sako dėstytojas.
Neturėsime elektrikų – nesivystys ir IT sektorius
Tačiau G. Abartis yra įsitikinęs, kad tokios verslo iniciatyvos, nors ir reikalingos bei svarbios, situacijos neišgelbės – naujai rengiamų elektros ir automatikos specialistų, kuriuos ruošia įvairios mokymo įstaigos, bendri skaičiai yra mažėjantys, o poreikis – augantis.
„Sisteminis ir labai pavojingas darbuotojų trūkumas susidarė dėl daugelio priežasčių: buvo labai skatinama orientuotis į IT technologijas, startuolių kūrimą, o tradicinės profesijos buvo tarsi pamirštos, atlyginimų augimas irgi nuolatos vėluodavo. Dalis žmonių būtent dėl to kažkada paliko sektorių“, – specialistų trūkumo priežastis vardija pašnekovas. Ir sako, kad šiandien situacija jau keičiasi, yra atvejų, kai net IT studijas baigę dirba energetikais.
„Elektra nei į namus, nei į įstaigas pati neateina ir tampa vis svarbesnė: daugėja elektromobilių, traukiniai, laivai varomi irgi elektra, kone viskas elektrifikuojama, be elektros neveikia jokia technologija“, – pastebi G. Abartis.
Pritardamas minčiai, kad visos su elektros gamyba, priežiūra susijusios specialybės yra ateities specialybės, pašnekovas kaip galimą specialistų trūkumo problemos sprendimą įvardija specialistų ruošimo ekosistemų kūrimą: „Neužtenka formalių pertvarkų, kai mokymo įstaigos tai jungiamos, tai pertvarkomos. Pavyzdžiui, Vilniuje pilna įmonių, kurios reikia specialistų. Mokymo įstaigos turi su jomis bendradarbiauti ir ruošti reikiamus specialistus. Kolegijoje studentai turi gauti bazinį išsilavinimą, o praktikas jau atlikti būtent tose įmonėse, kuriose darbuosis. Mes patys turime specialistus išmokinti, kad jie liktų čia dirbti, o ne tikėtis jų iš kažkur atsivežti. Nereikia manyti, kad kolegija viename mieste aprūpins specialistais kito miesto įmones.“
