Tiksliau, tuo metu sėdėjau prie savo valgomojo stalo Naujojo Džersio priemiestyje, atsidaręs nešiojamąjį kompiuterį. Spustelėjau keletą paprastų komandų ir internete stebėjau, kaip kiemo vilkikas Braitono (Kolorado valstija) sandėlyje nuvažiuoja prie stovinčios priekabos, 45 metrus tempia ją į tuščią doką, priparkuoja ir atsikabina – visa tai be žmogaus įsikišimo. Mano, kaip sandėlio dispečerio, debiutą suorganizavo „Outrider Technologies Inc.“, Kolorado startuolis, gaminantis savavaldžius kiemo vilkikus. „Outrider“ – dar vienas pavyzdys, kaip automatizuotos ir elektrinės transporto priemonės randa paskirtį žemės ūkio ir pramoninėse erdvėse, kur gali atlikti purvinus ir pavojingus darbus, nesusidurdamos su keleiviais ar pėsčiaisiais.
„Pastebėjome, kad autonominės transporto priemonės privačiose, mažo greičio valdose, tokiose kaip paskirstymo centrai, gali daryti didžiulį poveikį“, – teigia „Outrider“ generalinis direktorius Andrew Smithas, įkūręs kompaniją 2017 m. ir iki praėjusių metų jai vadovavęs (tada ji vadinosi „Azevtec“). A. Smithas skaičiuoja, kad JAV šiuo metu eksploatuojama apie 50 tūkst. kiemo vilkikų. Kartu jie kasdien nuvažiuoja milijonus kelionių, pakeliui riaugėdami anglies dioksidu.
Pasak „ACT Research“ vyresniojo analitiko Timo Denoyerio, JAV kasmet parduodama apie 3500 tokių vilkikų, ir pardavimai auga. Dauguma jų varomi dyzelinu, tačiau, remiantis T. Denoyerio apskaičiavimais, šiemet nuo 10 iki 15 proc. parduotų vilkikų bus elektriniai. „Kiemo spoteris buvo vienas iš pirmųjų elektrifikuotų vilkikų, – sako jis, – iš esmės dėl to, kad jis važiuoja nedidelį nuotolį, ir dar dėl to, kad dyzelinių spoterių kuro naudojimo efektyvumas yra siaubingas.“
Vairuoti kiemo vilkiką yra nuobodokas darbas, kuriam įvaldyti reikia laiko, be to, paprastai jis neapmokamas taip gerai, kaip tolimųjų reisų vilkikų vairavimas. Darbuotojų kaita didelė. Negana to, kad reikia tampyti priekabas judriose erdvėse ir įvairuoti jas į ankštas vietas, vairuotojai turi kas kartą išlipti iš kabinos, kad prie priekabos prijungtų suslėgto oro žarną ir atlaisvintų stovėjimo stabdį – „Outrider“ teko išsiaiškinti, kaip šią užduotį automatizuoti.
Startuolis elektrinius kiemo vilkikus perka iš tokių gamintojų kaip „Orange EV“ ir įtaiso juose kameras, radarus ir jutiklius, kad galėtų pajungti autonominio vairavimo įrangą. Šių metų pradžioje Braitone, į šiaurę nuo Denverio, kompanija įrengė beveik 33 tūkst. kv. metrų sandėlį ir kiemą, kur gamina ir išbando savo transporto priemones. Didžiąją dienos dalį keletas kiemo vilkikų traukia priekabas į ir iš 49 sandėlio dokų. „Outrider“ turi devynis pirmuosius klientus, kurie išbando naująją sistemą, apimančią vilkikus, krovinių valdymo programinę įrangą ir pagalbos centrą Goldeno būstinėje.
Kol kas prie kiekvieno vilkiko vairo sėdi vairuotojas su dideliu raudonu mygtuku, leidžiančiu išjungti robotą ir perimti vairavimą. „Outrider“ tikisi, kad be vairuotojo bus galima apsieiti jau 2023 m.
Praėjusią savaitę, kai tapau pirmuoju žurnalistu, kuriam buvo leista išmėginti šią sistemą, vairuotojui mygtuko neprireikė. Po trumpos pamokėlės, kurią pravedė „Outrider“ produkto viceprezidentas Peteris Jamesas, jau sugebėjau naudotis internetiniame prietaisų skydelyje esančiu išskleidžiamuoju meniu, kad nurodyčiau vilkikui paimti priekabą iš stovėjimo vietos Nr. 38 ir nuvežti ją į doką Nr. 15. Robotinė ranka vilkiko gale atliko oro žarnos užkabinimo ir atkabinimo darbus. Viskas užtruko apie dešimt minučių, lėčiau, nei tą patį atliktų vidutinis vairuotojas, užtat be klaidų. Greitis ateis vėliau, sako P. Jamesas. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas „judesių tikslumui ir pakartojamumui“ ir tam, kad darbas būtų toks paprastas, jog jį galėtų atlikti visiškas naujokas – toks kaip aš.
