Kriterijai prievolės taikymui
Anot Simonos Petrikaitės, COBALT teisės paslaugų kontoros ESG projektų vadovės, ši prievolė nėra visiškai nauja. Daugiau nei 11 tūkst. didžiausių ES įmonių jas turėjo teikti ir anksčiau.
„Skirtumas tas, kad ankstesniais metais ESG ataskaitos buvo teikiamos pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą (angl. NFRD), taikytą tik didelėms viešojo intereso įmonėms, kurios nuo šių metų ataskaitas teiks pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. CSRD). Ataskaitas teikti už 2025 m. bus privaloma visoms įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: balansas viršija 25 mln. eurų, metinė apyvarta viršija 50 mln. eurų, vidutinis darbuotojų kiekis per metus yra 250 arba daugiau“, – sako ekspertė.
Samdyti darbuotojus ar kviesti specialistus iš išorės?
Įmonės, kurioms teks rengti tvarumo ataskaitas, turės vertinti, kaip organizuoti veiklos stebėseną ir ataskaitų rengimą. Sprendimą lems įmonės poreikiai, ištekliai ir tvarumo branda organizacijos viduje. COBALT ESG projektų vadovė S. Petrikaitė bendrovėms, šioje srityje žengiančioms pirmuosius žingsnius, nepriklausomai nuo dydžio, rekomenduoja kreiptis į išorės ekspertus. Jie edukuos kolektyvą, padės nusistatyti prioritetus tvarumo veikloje, sudarys veiksmų planą. Išorinių ekspertų poreikį didins ir galintys kilti specifiniai klausimai ar išaugusi darbų apimtis.
Vėlesniuose etapuose jau būdingas vidinių įmonės darbuotojų įsitraukimas į tvarumo procesus. Dėl to svarbu, kad įmonė nustatytų tvarumo valdysenos struktūrą, kurioje vis dažniau atsiranda ir naujas ESG vadovo vaidmuo bei yra įtraukiami tiek įmonės vadovai, tiek specialistai.
ESG vadovų trūksta
Smarkiai išaugęs įmonių, kurioms jau šiemet reikės teikti ESG ataskaitas, kiekis paveikė ir darbo rinką. Didžiosios bendrovės jau kurį laiką intensyviai vykdo tvarumo vadovų paieškas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad tvarumo vadovų pagrindinė užduotis – ne ataskaitų rengimas. Jie yra atsakingi už visas tvarumo iniciatyvas įmonėje, tiek aplinkos apsaugos, tiek socialinės atsakomybės, tiek valdysenos srityje. ESG vadovai yra pokyčių iniciatoriai, o ataskaita yra tik jų darbo rezultatų apibendrinimas, kuris gali būti parengtas ir vidiniais ištekliais“, – sako Laura Duksaitė – Iškauskienė, vadovų paieškos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovaujanti partnerė.
Jos teigimu, visuomet, kai darbo rinkoje atsiranda nauja pozicija, jos poreikis būna didelis.
„Šiandien jaučiamas neabejotinas ESG vadovų pasiūlos ir paklausos atotrūkis. Viena vertus, nauji teisiniai reikalavimai išaugino specialistų poreikį. Kita vertus, mūsų universitetai tik neseniai pradėjo ruošti specialistus pagal šiai darbo krypčiai tinkamas studijų programas. Žmonių, kurie turi ESG vadovavimo patirties ne vienoje, o keliose organizacijose, apskritai turime labai nedaug. Tai yra šios profesijos aušra“, – tvirtina L. Duksaitė – Iškauskienė.
Už ataskaitų nepateikimą – valstybės ir verslo sankcijos
S. Petrikaitė nurodo, kad savo veiklą vykdyti tvariai ir teikti tvarumo ataskaitas tą privalančias daryti įmones skatins ne tik valstybinės sankcijos, bet ir kiti verslo subjektai. Pavyzdžiui, finansinės institucijos gali atsisakyti finansuoti ar pabloginti finansavimo sąlygas įmonėms, kurios nevykdo tvarumo įsipareigojimų. Įskaitant ir ataskaitų teikimą, kuomet to reikalaujama.
Naujame, dar nepatvirtintame, nacionalinės teisės Administracinių nusižengimų kodekso projekte numatoma, kad finansinių, tvarumo ir kitų privalomų ataskaitų nepateikimas įmonės vadovams užtraukia baudą nuo 600 iki 1450 eurų.
