Prieš 30 metų Lietuva sulaukė pirmųjų užsienio investuotojų: amerikiečių atėjimas sukėlė sambrūzdį uostamiestyje

Lygiai prieš 30 metų ką tik Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą pasiekė pirmosios užsienio investicijos. Tai buvo JAV kompanija „Philip Morris International“, kuri įsigijo Klaipėdos valstybinio tabako gaminių fabriko pagrindinį akcijų paketą.

Bendrovės investicijos uostamiestyje per tris dešimtmečius pasiekė 400 mln. eurų. „Verslo požiūrio“ pakalbintas „Philip Morris International“ Europos regiono prezidentas Massimo Andolina sakė, kad tuomet, 1993 metais, užsienio kompanija investavo 70 mln. dolerių, už kuriuos įsigijo 65 proc. fabriko akcijų paketą ir modernizavo gamybą.

Bendrovės atėjimas sukėlė sambrūzdį

Paklaustas, kaip amerikietiško kapitalo įmonė tuo metu vertino Lietuvą, Europos regiono prezidentas teigė, kad įžvelgė šalies potencialą, bet pripažino, kad investicija buvo rizikinga.

„1993 m. pasižymėjo greitais politiniais pokyčiais, kurie parodė, kaip stipriai Lietuva pasiryžo rinktis europinės integracijos ir savo atstovaujamosios demokratijos kūrimo kursą. Mus, kaip verslą, labai įkvėpė Lietuvos žmonių ryžtas pradėti naują pažangos ir demokratijos laikotarpį, todėl buvo visiškai aišku, kad norime būti Lietuvos ateities dalimi.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai atgavus nepriklausomybę, Baltijos regione buvo nubrėžta kryptis į sparčią europinę integraciją, spartesnį ekonomikos augimą ir naujas verslo galimybes. Tuo metu mūsų bendrovė plėtėsi visoje Europoje, todėl investuoti Lietuvoje, mūsų nuomone, buvo aiškus sprendimas.

2023 m. Lietuva ir 1993 m. Lietuva yra labai skirtingos šalys, kurias vienija žmonės, toliau priimantys naujoves ir nevengiantys iššūkių, nesvarbu, kokio sunkumo. Prieš 30 metų tai tikrai buvo rizikingesnis sprendimas, tačiau kaip kompanija nebūtume nuėję taip toli be investicijų Klaipėdoje ir teigiamų pokyčių, kuriuos šios investicijos atnešė“, - svarstė M. Andolina.

Bendrovės atėjimas į Klaipėdą sukėlė didelį sambrūzdį, sakė Europos regiono prezidentas. Anot jo, ši įmonė įnešė vakarietiškos verslo kultūros pricipus, kuriais pasekė ir kitos įmonės.

„Apie įmonę rašė laikraščiai, istorijas pasakojo televizija ir radijas, tarp gyventojų sklido kalbos. Juk tai buvo pirmoji investicija ir JAV kapitalo įmonės atėjimas. Tuo metu didelių užsienio investicijų nebuvo, todėl tai buvo pagrindas didžiuotis ir reikšminga galimybė žengti į Vakarų pasaulį.

Kitos įmonės turėjo pasekti mūsų pavyzdžiu, tobulinti darbo kultūrą ir rūpestį savo darbuotojais, kad pritrauktų ir taip pat juos išlaikytų“, - tikino M. Andolina.

Įstojimas į Europos Sąjungą

Bendrovės Europos regiono vadovas pasakojo, kad jau po poros metų nuo įkūrimo fabrikas pradėjo gaminti produkciją eksportui į kitas rinkas – iš pradžių Klaipėdos produktai pasiekė Lietuvos rinką, vėliau Baltijos šalis, Armėniją, Moldovą ir kt. 2005 m. pradėta gaminti įvairių šalių Duty-Free (muitais neapmokestintų prekių - Delfi) parduotuvėms, o 2011 m. imta gaminti ir Japonijos rinkai.

M. Andolina pasakojo, kad Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą turėjo ir tebeturi didelį poveikį šalyje įsisteigusioms įmonėms, tačiau tuo metu kilo ir iššūkių:

„Tai pareikalavo papildomų investicijų ir pastangų, kad veikla būtų greitai pritaikyta prie naujų ES taisyklių ir standartų. Kaip ir daugelis kitų įmonių, dėl laisvo darbuotojų judėjimo matėme kai kuriuos mūsų darbuotojus paliekant šalį ir išvykstant žvalgytis gyvenimo ir karjeros Europos Sąjungoje.Tačiau taip pat pritraukėme naujų darbuotojų tiek iš šalies, tiek ir iš užsienio. Kitas akivaizdus privalumas, mūsų nuomone, yra tai, kad visa ES bendruomenė galėjo suvienyti jėgas ir spręsti svarbias problemas, pavyzdžiui, nelegalią prekybą tabako gaminiais, dėl kurios prarandama daug mokestinių pajamų.“

„Skamba keistai, kad tabako įmonė - tvari“

„Philip Morris International“ deklaruoja, kad yra socialiai atsakinga ir tvari įmonė. Tačiau paklaustas, ar savaime tabako pramonė, kuri kartais vadinama nuodėmės verslu, gali būti tvari, Europos regiono prezidentas pripažino, kad prieš dešimtmetį įvyko radikalūs įmonės pokyčiai.

„Beveik prieš dešimtmetį įvyko radikalus posūkis. Viešai paskelbėme, kad norime nutraukti cigarečių gamybą ir siekti sukurti pasaulį be tabako dūmų. Iki šiol į savo ambicingus tikslus investavome daugiau kaip 10 mlrd. dolerių. Šį pokytį vertiname labai rimtai ir mums pasisekė, kad jis sulaukė atgarsio daugybės kvalifikuotų specialistų iš visų pasaulio kampelių ir įvairiausių sričių.

Kartais juokaujame, kad tie žmonės, kurie per pastarąjį dešimtmetį prisijungė prie mūsų įmonės, anksčiau niekada nebūtų svarstę galimybės čia dirbti.
Socialinė atsakomybė ir tvarumas yra pagrindinės mūsų verslo strategijos gijos - nuo rūpinimosi darbuotojais iki mūsų veiklos ar produktų poveikio mažinimo. Žinoma, skamba keistai, kad tabako įmonė yra tvari. Tačiau tai unikalus atvejis, kai įmonė sprendžia daugelį metų brendusią problemą, kartu griaudama savo verslą ir visiškai pasikeisdama iš vidaus bei keisdama visą pramonę“, - kalbėjo pašnekovas.

Įsipareigojo cigaretes išsiųsti į muziejų

„Philip Morris International“ Europos regiono prezidentas kalba apie bedūmę ateitį, kai deginamo tabako pasaulyje iš viso nebeliks, tačiau pripažįsta, kad tam dar reikia laiko ir pastangų.

„Pokyčių vieni neįgyvendinsime. Norint pasiekti bedūmę ateitį, reikia bendrų visų pastangų, valstybės lyderystės ir verslo iniciatyvų derinio. Vyriausybėms ir valdžios institucijoms tenka itin svarbus vaidmuo teikiant vartotojams aiškią ir tikslią informaciją apie šią naują gaminių kategoriją ir nustatant reguliavimą, kurios gali paspartinti perėjimą plačiu mastu“, - kalbėjo vadovas.

Šiuo metu Klaipėdoje veikiantis fabrikas negamina bedūmių gaminių, tad paklaustas, ar tai keisis, M. Andolina sakė, kad transformacijai dar reikia laiko:

„Klaipėdos fabrikas užima labai svarbią vietą „Phillip Morris International“ pasauliniuose cigarečių gamybos pajėgumuose, būdamas atitinkamai antras ES ir tarp Top 5 pasaulyje. Įgyvendinama bedūmę transformaciją kompanija nuolatos globaliai vertina fabrikų įtaką, taip pat – kur nukreipti investicijas ir kaip optimizuoti perėjimą nuo cigarečių prie kaitinamojo tabako gamybos.

Galiausiai esame įsipareigoję išsiųsti cigaretes į muziejų. Bet to nepadarysime vieni: šios transformacijos greitis ir sprendimai, susiję su mūsų pajėgumų paskirstymu visame pasaulyje, priklauso nuo to, kaip visuomenė, vyriausybės ir reguliuotojai pasiruošę atviram dialogui ir bendradarbiauti, kad paspartintume rūkymo pabaigą. Kitos šalys, pavyzdžiui, įskaitant artimą

kaimynę Švediją, jau parodė, kad šis tikslas yra įmanomas ir pasiekiamas.“

Pasaulyje – milijardas rūkančiųjų

Paklaustas, kaip apskritai vertina šio verslo ateitį, turint omenyje, kad visuomenė stengiasi gyventi sveikiau, M. Andolina sutiko, kad didėjantis susirūpinimas sveikata daro įtaką ir vartotojams, ir įmonėms.

„Kalbėkime aiškiai: šie gaminiai nėra nerizikingi ir sukelia priklausomybę. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad pasaulyje yra ir artimiausioje ateityje bus daugiau nei milijardas rūkančiųjų. Toliau užsimerkdami prieš technologijų ir mokslo pažangą, suteikiančią mums pragmatiškų ir įrodymais pagrįstų sprendimų, kaip sumažinti su rūkymu susijusią žalą, tik įtvirtiname pavojingą status quo – žmonės ir toliau rūkys, o tai labai kenkia visuomenės sveikatai“, - svarstė pašnekovas.

Jis teigė, kad įmonė 2015 m. atsiliepė į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) raginimą rasti mažiau toksiškų būdų vartoti nikotino gaminius tiems rūkaliams, kurie nemeta rūkyti:

„Savo ataskaitoje dėl tabako teisės aktų mokslinio pagrindo organizacija paragino kurti mažiau kenksmingus tabako gaminius. Ji taip pat paragino apsvarstyti politinius metodus, kaip paskatinti rūkalius nikotiną ir tabaką vartoti mažiau pavojingais būdais.

PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija (angl. The Framework Convention for Tobacco Control (FCTC))iš pradžių ragino daugiau tyrinėti mažiau toksiškus nikotino vartojimo būdus. Iš tiesų, kas dvejus metus vykstančioje FCTC Šalių konferencijoje (angl. Conference of the Parties (COP)) vyko užsitęsusios diskusijos tarp tų, kurie tiki, kad nauji nedegūs gaminiai gali atlikti visuomenės sveikatos vaidmenį spartinant cigarečių išnykimą, tų, kurie nerimauja dėl to, kad šiuos gaminius pradės vartoti jaunimas, ir tų, kurie mano, kad jie galės pasiekti, jog pasaulyje nebeliktų nikotino. Esame tvirtai įsitikinę, kad, kaip parodė Lietuva, įmanoma pasiekti, kad suagę rūkaliai pereitų prie geresnių gaminių, kartu užkertant kelią nepilnamečiams prieiti prie tabako ir nikotino gaminių“, - aiškino M. Andolina.