Tyrimai rodo, kad pokyčiams aplinkosaugos srityje, o kartu ir pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, pribrendo ne tik vartojai, verslas, bet ir mūsų šalies politikai.
Nuo 2022 m. keičiantis aplinkosaugos reikalavimams bei pakuočių tvarkymo mokesčiams, verslas jiems ruošiasi iš anksto – tą parodė ir neseniai „Žaliojo taško“ inicijuota praktinė konferencija „Pakuotės DNR: Vakar. Šiandien. Rytoj“. Drauge su verslo atstovais, įvairių sričių ekspertais bei politikais ieškojome būdų, kaip prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir kartu, žengiant koja kojon su pokyčiais globaliame pasaulyje, įgyvendinti ES aplinkosaugos politiką, orientuotą į žiedinę ekonomiką.
Globalios problemos – paskata spręsti ir lokalias
Neretai statistika apie klimato kaitos pokyčius mažai virpina žmonių širdis, nes ši problema atrodo labai tolima, tačiau tai, kas vyksta vis arčiau mūsų, akivaizdu, kad vieną dieną taps labai apčiuopiama visų mūsų problema. Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė praktinėje konferencijoje pateikė keletą iškalbingų skaičių apie klimato kaitos pokyčius. 2015–2020 m. yra laikomi šilčiausiais istorijoje, o pastarąjį dešimtmetį orų ekstremumai kasmet pražudė po 5 milijonus žmonių ir sukėlė nuostolius, kasdien kainavusius po 383 mln. dolerių.
Per pastaruosius 250 metų išnyko beveik 600 augalų rūšių. Bendras visos planetos vabzdžių skaičius kasmet sumažėja 2,5 proc. Jei taip ir toliau – 2119 metais Žemėje gali iš viso nebelikti vabzdžių. Tokia negailestinga statistika vis labiau baugina ir visuomenę. Remiantis Europoje atlikto tyrimo duomenimis, vartotojai laukia tvarių pakuočių alternatyvų ir net 72 proc. vartotojų už aplinkai draugiškesnę pakuotę yra linkę mokėti daugiau.
Suprantama, kad siekiant stabdyti klimato krizę, griežtėja ES reglamentavimas dėl pakuočių ir jų atliekų tvarkymo, o aplinkosauginiai klausimai svarstomi šiandien ir nacionalinėje darbotvarkėje.
Aplinkosaugos politika orientuota į žiedinę ekonomiką
Nėra naujiena, kad ES aplinkosaugos politika orientuojasi į žiedinę ekonomiką, kurios esmė – darkart panaudoti esamus resursus, gamtinius išteklius. Tai reiškia, kad vieną kartą pagamintas produktas ar pakuotė turėtų būti surinkta, perdirbta ir panaudota dar kartą, taip mažinant naujų išteklių poreikį.
Į ES žiedinės ekonomikos teisinį paketą orientuotos yra ir šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, o nuo kitų metų nacionaliniame teisiniame reguliavime, taigi, ir gamintojų bei importuotojų veikloje, atsiranda realūs pokyčiai – jau nuo 2022 m. matome aiškų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių didėjimą.
Šiuo metu nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys įpareigoja gamintojus taip organizuoti pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kad kuo daugiau būtų surenkama ir perdirbama, o kadangi Vyriausybė orientuojasi į ES žiedinės ekonomikos politiką, pasitelkiant nacionalinį teisinį reguliavimą, užduotys ir toliau didės.
Nors įsigaliojus įstatymo pataisoms iki 2024 m. atliekas vis dar bus galima tvarkyti ir deginant jėgainėse, siekiama, kad iki 2025 m. neliktų neperdirbamų pakuočių – jos būtų skirtos ne energijai gauti, o realiai perdirbamos.
Keičiasi mokestiniai tarifai
Vienas pagrindinių numatomų pokyčių – skirtingi mokesčių tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Šiuo metu gamintojams finansiškai naudingiau į rinką išleisti neperdirbamas pakuotes, tačiau mokesčiai joms kils, todėl neperdirbama pakuotė kainuos brangiau. Tokiu būdu gamintojai yra skatinami naudoti kuo daugiau perdirbamų pakuočių.
Tačiau šioje vietoje susiduriama su dilema. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės neperdirbamos pakuotės taip vadinamos dėl tam tikrų pačių pakuočių savybių, pavyzdžiui, dėl to, kad yra sudarytos iš kelių sluoksnių. Tačiau būtent ši savybė leidžia užtikrinti ilgesnį maisto produktų galiojimo terminą, ilgesnę maisto apsaugą nuo fizikinio gamtos poveikio, todėl iškyla klausimas – ar geriau turėti neperdirbamą pakuotę, bet ilgesnį galiojimo terminą, ar perdirbamą pakuotę, bet trumpesnį terminą?
Tikimės, kad į šį klausimą atsakyti padės pati pakuočių gamybos pramonė, kuri pasiūlys sprendimų, atitinkančių visus geruosius kriterijus, o perdirbamos pakuotės leis pasiekti tokius pačius saugumo parametrus, kuriuos šiandien leidžia neperdirbamos.
Keičiasi pakuočių apskaita
Dar viena naujovė – dėl skirtingų mokestinių tarifų organizacijos turės keisti pakuočių apskaitą.
„Žaliasis taškas“ perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes apskaityti atskirai savo klientų prašė jau nuo 2021 m., tačiau kadangi tuo metu mokesčiai dar nesiskyrė, šie duomenys buvo reikalingi daugiau statistikai. Situacija keičiasi 2022-aisiais – kadangi keičiasi taršos mokesčio tarifai, gamintojų prašoma tiksliai nurodyti, kiek kokių pakuočių išleidžiama į rinką, o pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymui nustatomi skirtingi tarifai.
Savivaldybėms nereikės tartis su organizacijomis
Kitas svarbus pokytis – savivaldybėms nebereikės dėl pakuočių atliekų tvarkymo tartis su organizacijomis.
Iki 2021 m. pavasarį įsigaliojusio naujo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo, tvarkymo organizavimas buvo vykdomas taip, kad pagrindinis šeimininkas buvo savivaldybė, kuri organizuodavo visų komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant ir pakuotes. Kadangi pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos yra tiesiogiai atsakingos už atliekų tvarkymo sistemos apmokėjimą ir veikimą, savivaldybės turėjo sprendimus derinti su jomis, o laikui bėgant buvo susidurta su praktinėmis problemomis – laiku neištuštinamais konteineriais, atliekų perkrovomis šalia jų.
Pasipylus gyventojų klausimams dėl netvarkos, pasirodė politinė iniciatyva, kuria buvo siekiama suteikti teisę savivaldybėms pakuočių atliekų surinkimą organizuoti atsižvelgiant į aplinkos ministro nustatytus būtinuosius reikalavimus, nederinant proceso su organizacijomis.
Šis įstatymo pakeitimas įpareigoja savivaldybes nuo 2022 m. skelbti konkursus, atrinkti naujus atliekų tvarkytojus ir pasirašyti naujas sutartis, kurios užtikrintų efektyvų ir patikimą pakuočių atliekų surinkimą iš gyventojų, savalaikį konteinerių aptarnavimą bei jų pastatymą patogiose gyventojams vietose, kad rūšiuoti ir naudotis pakuočių atliekų sistema būtų kuo paprasčiau.
Gamintojams buvo palikta teisė ir pareiga organizuoti jau surinktų pakuočių atliekų rūšiavimą ir galutinį sutvarkymą, t.y. perdirbimą arba panaudojimą energijai gauti.
Ką šie pokyčiai reiškia gyventojams?
Skaičiuojama, kad kartu su prekėmis Lietuvos gyventojai kasmet įsigyja ir 220 tūkst. tonų pakuočių. Iš gyventojams skirtų rūšiavimo konteinerių sutvarkoma vos apie 47 tūkst. tonų pakuočių atliekų, o pagrindinė to priežastis – vartotojai vis dar neišrūšiuoja didelės dalies atliekų ir šios nepatenka į perdirbimą.
Visgi tendencijos džiugina. 2014 m, kuomet Lietuvoje startavo pagal teisinį reguliavimą atnaujinta konteinerinė sistema, per komunalinį srautą surinkdavome tik 10–15 proc. pakuočių atliekų, o 2022 m. planuojame priartėti prie 40 proc. Išplėtus konteinerinę sistemą, matome akivaizdų rezultatą, tas džiugina.
Svarbu, jog šis procentas ir toliau augtų, todėl siekiama, kad gyventojams rūšiuoti atliekas būtų dar paprasčiau. Nuo 2022 m. turėtų atsirasti daugiau pakuočių atliekų konteinerių, ypatingai prie individualių namų bei daugiabučių, kad atliekas rūšiuoti ir išmesti jas į tam skirtus konteinerius būtų patogu, o atliekų tvarkytojai turėtų laiku juos aptarnauti, užtikrinant, kad nebūtų jokių perkrautų konteinerių ir netvarkos prie jų.
Tikiu, kad tai išties paskatins gyventojus dar geriau nei iki šiol išrūšiuoti pakuočių atliekas, o gamintojai galės įvykdyti griežtesnes pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
Iššūkis visai pramonei
Visgi, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, manau, kad priimti sprendimai yra tikrai didelis iššūkis, todėl laukia sudėtingas laikotarpis. Šiuo metu labai rimtai žiūrime į kaimynų ir kitų pirmaujančių šalių, tokių kaip Belgija, Olandija ar Austrija patirtis ir tikimės iki 2025 m. padaryti reikalingus pokyčius, kurie leistų pereiti į kitą lygmenį ir paties atliekų rūšiavimo, ir perdirbimo grandinėse.
Manau, kad ateinantys 2–3 metai bus intensyvaus darbo metai, kurie pareikalaus transformacijos tiek gamintojų ir importuotojų tiekimo grandinėse, tiek patikrinimo, ar pakuotė tikrai yra perdirbama, sistemoje. Nemažų išteklių reikės ir pačios perdirbimo pramonės prisitaikymui prie esamų pakuočių, kad kuo daugiau jų būtų perdirbamos, nes, kaip žinia, dėl nepritaikytų technologijų, net ir perdirbama pakuotė taip pat gali likti neperdirbta.
Tačiau, nors pagreitis bus milžiniškas, nepaisant to, ar gamintojams pavyks 100 proc. pereiti prie perdirbamų pakuočių, esu įsitikinęs, kad dauguma su šiuo iššūkiu susitvarkys ir į rinką tokių paleis bent jau didžiąją dalį. Manau, kad prie pokyčių stipriai prisidės ir tai, jog perdirbamų pakuočių išleidimas į rinką kainuos pigiau – gamintojai turės ekonominę paskatą rinktis jas, o neperdirbamos taps nekonkurencingomis.
Svarbu išvystyti pajėgumus
Tam, kad ambicingi pakuočių atliekų tvarkymo tikslai būtų pasiekti, pirmiausia svarbu užtikrinti, kad patys gamintojai dažniau rinktųsi perdirbamą, t.y. vienasluoksnę, iš vienos medžiagos pagamintą pakuotę, o atliekų tvarkymo pramonė išvystytų rūšiavimo pajėgumus, kurie galėtų ne tik efektyviai išrūšiuoti pakuotes, atskiriant perdirbamas nuo neperdirbamų, bet ir užtikrinti tinkamus perdirbimo pajėgumus, kurie pajėgtų tas atrūšiuotas pakuotes perdirbti.
Ne mažiau svarbus ir pakuočių surinkimas, kuris yra atliekamas per komunalinį ir komercinį srautus. Pastarasis siekia apie 90 proc. – tai surinkimas iš juridinių asmenų, įmonių, logistikos centrų, prekybos vietų. ES numatyta užduotis yra 60 proc. pakuočių surinkimas, kurio dalį užduoties įvykdyme ir padengia būtent komercinis, o ne komunalinis, srautas. Taigi, turime aiškius namų darbus, ką turime pasidaryti, jog numatytos užduotys būtų įvykdytos, tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių vartotojų.
Esu įsitikinęs, kad tinkamai rūšiuojantis vartotojas ir yra sistemos veikimo pagrindas. Jei klimato kaitos problemą priimsime asmeniškai, sudarysime sąlygas mažiems, tačiau apčiuopiamiems veiksmams, o dėmesio centre atsidurs ne individas, o bendras socialinis pokytis, kovoti su klimato krize bus paprasčiau, todėl turime drauge suvokti problemos svarbą ir jos sprendimo būtinumą.
