Tvari statyba ir renovacija – sektorių ateitis

Užpernai Europos Sąjungai paskelbus Žaliojo kurso komunikatą, visam senajam žemynui nubrėžta aiški ateities perspektyva – tvarumas ir poveikio aplinkai minimizavimas, kuris tampa būtinuoju kiekvieno sektoriaus atributu. Statybų sektorius taip pat ne išimtis, teigiama pranešime spaudai.

Kaip žinia, statybų sektorius yra vienas taršiausių pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir atsakingas už daugiau nei 35 proc. visų atliekų susidarymo.

Kalbant apie medžiagas, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama aplinkai draugiškų, CO2 uždarančių medžiagų naudojimui pastatų renovacijos procesuose. Mediena – viena iš tam tinkamų organinių medžiagų.

Pats medienos sektorius šalyje – viena iš sparčiausiai augančių ir ženklų teigiamą eksporto-importo balansą turinčių Lietuvos ūkio sričių. Šalyje susiformavusi itin stipri medienos sektoriaus ekosistema, dėl kurios mūsų šalies tiekėjai yra palankiai vertinami tarptautiniu mastu lyderiaujančių kompanijų.

Kur čia užslėpta renovacijos ir medienos sektoriaus sinergijos galimybė?

Didžiausi tradicinės renovacijos trūkumai – prasta kokybė, apsaugos nuo drėgmės trūkumas, ilga renovacijos trukmė, galimai lemiama sezoniškumo.

Tuo tarpu pasaulyje išbandyta renovacija iš surenkamų, organinių medžiagų pagrindu pagamintų komponentų vertinama dėl savo greičio, apsaugos nuo drėgmės, galimybės išvengti sezoniškumo. Jų pagalba taip pat galima padidinti gyvenamąjį plotą apšiltintais skydais „uždarius“ balkonus.

Tvari renovacijos pažanga padeda spręsti pagrindines pastatų problemas, tarp kurių energijos, šilumos nuostoliai, fasadų irimas, nepakankama ventiliacija, šalčio tiltai ir kt.

Tvari renovacija – kaip tai įgyvendinti?

Kokios iniciatyvos bei įdiegti principai prisidėtų prie kokybiškos, tvarios ir ekonomiškos, vadinamosios kvartalinės renovacijos tendencijų Lietuvoje? Būdų egzistuoja daug, tačiau reikia įsivardinti esminius.

Pirma, svarbu teisingai pasirinkti matavimo vienetus. Siekiant tvarumo, turime vertinti ne tik energetinį efektyvumą, bet ir pastato statybinių medžiagų, jų gamybos, statybos proceso ir statinio konstrukcijų tvarumą. Nustatyti tikslius anglies pėdsako skaičiavimus, kurie daugelyje Europos šalių jau dabar yra taikomi.

Antra, būtina nepamiršti žiedinės ekonomikos principų. Žiediškumas turi apimti pastato demontavimo projektą, renovacijos atveju – elementų demontavimo, pakeitimo projektą, numatant medžiagų panaudojimą bei perdirbimą. Prioritetą reikėtų teikti lengvesniems, mažiau energijai imliems ir ilgalaikiškiems statinio sprendimams.

Trečia, daugiabučių estetika turi būti derinama su serijinio projektavimo ir pasirinkimo iš katalogo galimybėmis, ypatingai serijiniai ir masiškai pritaikomi konstrukcijų sprendiniai.

Ketvirta, impulsą greitai, efektyviai kvartalinei renovacijai gali duoti antstatų statyba, investicijos į energetiškai efektyvius miestų namus, kurios ilgalaikėje perspektyvoje duotų didesnę naudą.

Siekdami geriausių praktinių pavyzdžių, galime mokytis iš tvarios renovacijos srityje lyderiaujančių valstybių, pavyzdžiui Vokietijos, Suomijos, Nyderlandų ar Estijos. Išeičių ir galimų sprendimų yra, tačiau tam reikia aiškios vizijos bei atsakymo į klausimą, ko tikimės iš renovacijos perspektyvos savo šalyje.

Ko reikia proveržiui pasiekti ?

Nors, regis, tarptautiniu mastu sutinkama, kad tvari kvartalinė renovacija yra ta kryptis, link kurios pasaulyje žengia vis daugiau valstybių, jai pasiekti Lietuvoje vien deklaratyvių ambicijų nepakanka.

Pamatinis iššūkis, su kuriuo galimai susidurs kiekviena to siekianti šalis, tame tarpe ir Lietuva, yra aiškaus tikslo nusibrėžimas. Atramos taškų gali būti daugybė. Pavyzdžiui, daugiabučių pastatų estetinės išvaizdos pagerinimas, šildymo sąnaudų sumažinimas, sveikesnės aplinkos gyventojams kūrimas. O gal keliamas tikslas yra globalesnis – reikšmingai prisidėti stabdant klimato kaitą, kurti inovatyvias technologijas, kurias būtų galima eksportuoti į kitas šalis?

Išsigryninus tikslą ir aiškiai įsivardinus, kodėl transformacija renovacijos sektoriuje yra būtina, bus gerokai lengviau identifikuoti priemones kylantiems iššūkiams spręsti. Be abejonės, proveržiui pasiekti reikės visuomenės paramos, ryžtingos politinės lyderystės. Atitinkamai išaugs ir tikslingų investicijų poreikis. Tačiau tai įmanoma pasiekti tik turint aiškiai įvardintą pamatą.

Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad tvarumo kriterijus tampa esminiu ne vien renovacijoje, bet ir naujos statybos atveju. Kompleksinis požiūris į tvarumo iššūkių sprendimą pamažu tampa naująja realybe daugeliui verslo sektorių.

Savo ruožtu, statybų ir renovacijos sektoriui taip pat būtina veikti išvien. Ką tai reiškia? Viena ranka vykdant tvarumo principais grįstas renovacijas, o kita tęsiant naujas statybas, naudojant energijai imlias medžiagas, nėra kelias, kuris gali lemti viso sektoriaus transformaciją.

Tad sinergija pokyčiams tvarios renovacijos ir naujų statybų sektoriuose yra būtina ir gali sukurti proveržį, kuris Lietuvą pastatytų į lyderiaujančių šalių šiuose sektoriuose gretas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės