Praėjusią savaitę Lenkijoje vyko Ekonomikos Forumas – svarbiausias ir didžiausias Rytų ir Centrinės Europos ekonomikos renginių, kuriame dalyvavo ekonomikos ir visuomenės lyderiai iš daugiau kaip 60 pasaulio šalių. Šių metų tema – „Naujos vertybės senajam žemynui – Europa ant pokyčių slenksčio“.
Seimo vicepirmininkas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas buvo pakviestas Forumo organizatorių kalbėti Plenarinėje sesijoje ir panelinėse diskusijose apie Europos ateitį. Anot jo, prieš pusantrų metų prasidėjęs naujas Rusijos invazijos į Ukrainą etapas, aktyvėjanti Rusijos ir Kinijos bei apskritai autoritarinių valstybių bendrystė radikaliai pakeitė Europos Sąjungos valstybių saugumo ir ekonomikos vystymo vizijas.
„Tapo akivaizdu, kad daug Europos valstybių nepakankamai investavo į savo ginkluotės pajėgumus, netikėjo realaus karo su Rusija pavojumi, per daug rėmėsi sąlygiškai pigesniais rusiškais gamtiniais ištekliais ir kiniška rinka.
Nors Europoje vis dar gausu politikų, kurie norėtų grįžti į status quo prieš 2022 m. vasario 24 d., tačiau akivaizdu, kad tai nebeįmanoma - ES valstybės turi ne tik daugiau vystyti savo gynybos pramonę, tačiau ir vykdyti ekonomikos restruktūrizaciją, užtikrinti tvarius energijos šaltinius, sumažinti sistemines rizikas, kurias kelia priklausymas nuo susisaistymo su Kinijos ir kitų autoritarinių valstybių ekonomikomis. Taip pat būtina nuo populistų ir radikalų apginti apginti atviros, žmogaus teises ginančios visuomenės viziją, kuri yra šiuolaikinės Europos civilizacijos pagrindas“, - sakė politikas.
Europai – daugiau drąsos ir karinės galios
V. Mitalas akcentavo, kad demokratijos silpnėjimas tarp ES valstybių jas priešina, leidžia joms lengviau pasiduoti didžiųjų tarptautinių agresorių įtakai, dėl to Europai reikia daugiau diplomatinės drąsos ir karinės galios.
„Rytų ir Vidurio Europos valstybių privalumas yra tas, kad daugelis jų dėl istorinės patirties aiškiau suvokia karines grėsmės iš Rusijos pusės, yra mažiau imlios kremlinės propagandos peršamiems naratyvams, tačiau, deja, dėl įvairių priežasčių kai kuriose iš šių valstybių matome demokratijos nykimo, radikalaus nacionalizmo, populizmo įsitvirtinimą. Būtina pabrėžti, kad nuo Rusijos ir Kinijos mūsų negali skirti tik vėliava ir kontroliuojama teritorija - mūsų vertybės, požiūris į žmogaus orumą, demokratinius valstybės valdymo pagrindus yra iš principo kitoks, todėl turime gerbti ir puoselėti žmogaus teises, demokratinius valdymo principus, laisvą žiniasklaidą, teismų nepriklausomumą“, - dalijosi Seimo vicepirmininkas.
Anot V. Mitalo, Lietuvai svarbiausia yra siekti kaip galima didesnės karinės, diplomatinės, ekonominės paramos Ukrainai, nes nuo šio karo rezultatų priklausys ne tik ukrainiečių tautos likimas, bet ir tolesnė visos Europos saugumo architektūra.
„Lietuvai taip pat būtina siekti ES žaliojo kurso tikslų, transformuojant Lietuvos ekonomiką, kuo labiau diversifikuoti rinkas ir didžiausią dėmesį skirti aukštos pridėtinės vertės sektoriams.
Energetinės nepriklausomybės požiūriu Lietuvai aktualiausia kuo greičiau užbaigti elektros tinklo prijungimą prie kontinentinės Europos tinklo, plėtoti atsinaujinančią energetiką, taip pat kuo greičiau kartu su partneriais baigti „Rail Baltica“ linijos tiesimą,“ - kalbėjo politikas.
Dėmesys – „Rail Baltica“ projektui
Ekomikos forume Lenkijoje dalyvavęs „Rail Baltica“ projekto Baltijos šalyse finansų direktorius Ignas Degutis džiaugėsi, kad projektas sulaukė nemažai dėmesio. Anot jo, dar prieš karą projektas buvo prioritetinis, o dabar visos Europos lygmeniu jis laikomas geopolitine būtinybe.
„Projektas „Rail Baltica“ – transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalis. Tai Europos Sąjungos priemonė, kuria siekiama užtikrinti Sąjungos teritorinę sanglaudą ir palengvinti laisvą prekių ir žmonių judėjimą.
TEN-T apima geležinkelių, kelių ir vandens kelius, taip pat jūrų uostus, oro uostus ir kelių bei geležinkelių terminalus. Neseniai priimtas sprendimas į TEN-T tinklą ateityje įtraukti ir Ukrainą. Taigi Ukrainos miestai – Lvivas, Kyjivas ir Mariupolis – ateityje, kaip planuojama, bus sujungti europine vėže, tokiu būdu bus užtikrintas nenutrūkstamas judėjimas su likusia Europa. Tai yra nuostabi žinia ir aiškus signalas – tiek Ukrainai, tiek likusiai Europai – kas ir kur yra Europa. O taip pat ir Lenkijai, nes prijungus Ukrainą ji atsidurs centre tarp Baltijos šalių ir Ukrainos.
Kartu su Ukrainos įtraukimu, atsiveria Europos šalims ir milžiniška šios valstybės rinka. Vienas pavyzdžių – grūdų eksportas. Ukrainos kroviniai pervežami konteineriniais traukiniais, konteinerius perkraunant du kartus Ukrainos-Lenkijos pasienio ir Lietuvos (Šeštokų ir Kauno) terminaluose. Nutiesus „Rail Baltica“ ir sujungus Ukrainą europine vėže krovinių gabenimas būtų nenutrūkstamas. Iš to laimėtų ir Lietuva - tai mūsų vienintelis plėtros kelias – juo labiau galutinai užsivėrus kaimynių agresorių rinkoms“, - po Ekonomikos Forumo mintimis dalijosi I. Degutis.
Iššūkis - korupcija
Paklaustas, kaip vertina Forumo temą, kuri savaime suponuoja, kad Europai reikia pokyčių, I. Degutis sakė, kad žemynas susiduria su ydingomis tendencijomis, kurios neskatina ekonominio vystymosi ir bendradarbiavimo tarp šalių.
„Turiu omenyje protekcionizmo tendencijas, trukdančios laisvam prekybos ir ryšių plėtojimuisi. Tai gali apimti į korupciją linkusias sistemas. Ne paslaptis, kad ir Ukrainai korupcija – nemenkas iššūkis karo kontekste. Kita vertus, karo faktorius ir aštri geopolitinė situacija privertė susimąstyti, kokios Europos mes norime ir tai tik dar labiau suvienijo Europą“, - kalbėjo I. Degutis.
Forumo dalyvis džiaugėsi, kad renginyje jautėsi labai stiprus palaikymas Ukrainai, kokia tai tema bebūtų.
„Įsiminė viena Forume išgirsta mintis, kad reikia rūpintis ir savo šalių ekonomikos augimu, nes tokiomis aplinkybėmis galime labiau finansuoti Ukrainą. Svarbu ir pačios Ukrainos, kaip šalies vystymasis. Ir jau dabar galvojama apie Ukrainos atstatymą. Deja, tačiau Ukrainoje korupcija matomas kaip vienas iš didesnių iššūkių su kuriuo reikia būtinai kovoti“, - svarstė I. Degutis.
Mokesčių reforma skatins šešėlį
Lietuvoje šiuo metu aršiai diskutuojama apie mokesčių reformą, jos kritikai sako, kad mokestinė pertvarka gali pabloginti makroekonominę situaciją ir daryti neigiamą įtaką užsienio investicijoms, o Lietuva tokiu atveju liks Lenkijos pašonėje, kur ir vyko Forumas. Kritikos mokesčių reformai negailėjo ir Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
„Finansų ministerijos mokesčių didinimo reforma neturės jokio esminio poveikio valstybės biudžeto surinkimui, tačiau reikšmingai pablogins savarankiškai dirbančių, Lietuvoje kapitalo grąžą deklaruojančių, aukštesnes pajamas gaunančių, kvalifikuotų asmenų mokestinę padėtį. Turint omenyje, kad Europos Sąjungoje kapitalas gali judėti laisvai, mokesčių reforma kurs negiamas paskatas žmonėms traukti į šešėlį arba persikelti į kitas valstybes, kur kapitalo pajamų apmokestinimas yra palankesnis. Paskui juos iš Lietuvos gali išsikelti ir investicijos.
Didesnis kapitalo pajamų apmokestinimas, aukštesnes pajamas gaunančių asmenų papildomas apmokestinimas menkins paskatas investuoti į naujų verslų kūrimą, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą - tai mažins Lietuvos darbo našumo augimą ir konkurencingumą“, - argumentavo politikas.
