Apie tai diskusijoje kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir investuotojas, Verslo angelų fondo įkūrėjas Algimantas Variakojis.

Jei neišmanai – geriau neinvestuok

Investuotojas, Verslo angelų fondo įkūrėjas Algimantas Variakojis sakė, kad lietuviams, ne tik gyventojams, bet ir verslams, trūksta finansinio raštingumo. Tačiau, jo nuomone, kur kas baisesnis dalykas yra tada, kai neraštingas žmogus investuoja.

„Žmonės dažnai pameta galvą. Reikia žinoti, ką darai, jeigu nežinai – geriau nelįsk arba leisk pinigus valdyti profesionalams. Reikia domėtis. Daugelis sako, kad neinvestuoja, nes nėra su kuo pasikonsultuoti. O tuo pat metu maklerių ir kreditų įmonės sako, kad žmonės gali užeiti ir jiems viskas bus išaiškinta.

Juk jūsų nesuvalgys, nueikite, atsisėskite ir pasakykite, kad jūs pinigų dabar neinvestuosite ir jums tiesiog reikia išsiaiškinti. Jeigu suprasite, ką galima daryti – darykite, bet jeigu nesuprantate – nelįskite“, – patarė investuotojas.

Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sakė, kad žmonės dažnai neįvertina investicijų atsipirkimo laikotarpio. Jo teigimu, trumpa investavimo perspektyva – keletas mėnesių ar metai – gali neatnešti norimos grąžos, nes akcijų kainos per tokį trumpą laikotarpį dažnai linkusios sumažėti.

„Bet kas, kas nori investuoti, turi turėti likvidžias lėšas, kurių artimiausius keletą metų neplanuoja naudoti ir gali išlaukti štai tokią krizę, kuri buvo šių metų pavasarį, kai akcijų kainos buvo kritusios 30-40 proc. Dabar jos sugrįžusios į prieš krizę buvusį lygį, o kai kuriais atvejais jį viršija. Tačiau jeigu jums būtų poreikis tuos pinigus išsigryninti pavasarį, kai akcijų kainos krito – tai būtų labai prasta investicija“, – patarimais dalijosi ekonomistas.

Jo teigimu, teisingas investavimas reikalauja labai griežtos disciplinos. Jeigu investuotojas nuolat tikrina akcijų kainas ir jų sėkmę – tai nėra investavimas, veikiau – spekuliacijos.

„Tokios spekuliacijos blaško ir atsiranda labai didelė rizika, kad bus priimti emociniai sprendimai ir pamačius kainų kritimą akcijos bus parduotos nelaiku. Kylant kainoms galbūt atsiras pagunda skolintis ir investuoti skolintas lėšas, kas irgi yra labai rizikinga“, – bazinėmis žinomis dalijosi N. Mačiulis.

Pasak jo, kitas svarbus žingsnis – investicijų diversifikavimas, kuris gali padėti išvengti pinigų praradimo rizikos. Jo teigimu, negalima įsimylėti vienos akcijos, mat gali tekti skaudžiai nukentėti.

„Mes finansų rinkoje matome daugybę burbulų. Pavyzdžiui, „Teslos“ akcijos. Mano subjektyvia nuomone, jos neatspindi nei dabartinės realybės, nei galimybių ateityje. Tai – tiesiog didelis burbulas, pagrįstas tikėjimu ir vadovo charizma. Dažnai neprofesionalūs ir pradedantieji investuotojai susižavi tokiomis žvaigždėmis, kurios dažnai labai greitai krenta. Visada reikia žinoti, kad ten, kur didelė grąža, labai didelė ir rizika. Ypač kalbant apie privačias investicijas, kuriose daug įvairiausių pasiūlymų. Tai yra pirma svarbi taisyklė, kurią turi išmokti visi“, – teigė N. Mačiulis.

Investicijų vairą pataria patikėti specialistams

Investuotojo A. Variakojo įsitikinimu, pradedantieji investuotojai privalo pasikliauti specialistų pagalba. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad investavimas nebus grindžiamas emocijomis.

„Specialistai apsaugo nuo emocijų, nes visi vadovaujasi skaičiais. Jeigu pasitaiko kažkokie psichologiniai bangavimai ir panašūs dalykai – visi analitikai vis tiek suskaičiuoja ir mato, kada reikia akcijas supirkinėti. Kai akcijomis šiandien užsiiminėja fondai ir netgi robotai – akcijų kaina net nenumatytais atvejais atsistato per keletą dienų“, – pasakojo Verslo angelų fondo įkūrėjas.

Jo įsitikinimu, norint būti sėkmingu investuotoju, ką jau minėjo ir N. Mačiulis – reikia nuolat stebėti investicijas ir jas diversifikuoti. Tai padaryti gali būti sunku, o vietoje to norimą sumą galima įnešti į investicinį fondą. Tiesa, jį privaloma rinktis atsakingai – peržvelgti ilgąją fondo darbo perspektyvą, grąžą akcijų vertės kritimo ir kilimo metais.

„Tokiu būdu galima patekti į fondą, kuriame yra 100 milijonų vertė, išskirstyta į tūkstančius pozicijų. Tada užtikrinama, kad tavo investicija pilnai diversifikuota. Kitas dalykas – jei investuoji milijoną – žodis diversifikacija tau yra privalomas“, – sakė jis.

Verta pasitikėti stabiliomis įmonėmis

Kita sėkmingų investicijų paslaptis – įmonės, kurios rinkoje turi monopolinę arba oligopolinę poziciją. Jos dažniausiai moka dividendus ir turi stabilią grąžą. Toks investicijų tipas itin patrauklus pradedantiesiems.

„Investuoti į tokias įmones pradedančiajam tikrai mažesnė rizika, lyginant su nauja įmone, kuri galbūt gamins elektromobilius ir jos rizika gali kilti 10 proc. per dieną. Tai – milžiniška rizika, gali būti, kad vieną dieną ji praras pusę ar visą savo vertę. Tad stabilios įmonės yra būtina konservatyvaus investicinio portfelio dalis, kuri apsaugo nuo didesnių svyravimų ir sukrėtimų“, – teigė N. Mačiulis.

Investicijos į obligacijas, pasak N. Mačiulio, mažmeniniam investuotojui, kasdieniniam gyventojui, galinčiam kelis tūkstančius ar keliolika tūkstančių eurų investuoti į ateitį – ne pati geriausia alternatyva.

„Mažai kas prisivers investuoti į vertybinius popierius, kurių pajamingumas yra neigiamas. Dabar Lietuva skolinasi už neigiamas palūkanas. Jeigu jūs Finansų ministerijos vertybinius popierius pirktumėte penkerių metų trukmės, t. y. skolintumėte Lietuvai penkeriems metams, tai – jau būtų su neigiamomis palūkanomis ir atsirastų garantija, kad jūs neatgautumėte visų pinigų, kuriuos investavote.

Daugeliui tai tikrai labai nepatrauklu. Dėl to toje rinkoje dabar egzistuoja visai kitokie fondai, tokie kaip Europos centrinis bankas, kuris perka tuos vertybinius popierius. Tai yra būdas padėti vyriausybėms nepasiskolinti per brangiai. Nedidelį, vidutinį turtą turintiems gyventojams tai nėra gera alternatyva. Verčiau reikėtų ieškoti stabilių valstybinių įmonių, kurios turi žemą, bet stabilų didvidendų pajamingumą. Jis bent jau bus teigiamas“, – pasakojo ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)