Vasarą pasibaigus Europos Sąjungos (ES) investicijų kvietimui „AEI pramonei“, Inovacijų agentūra sulaukė 266 projektų įgyvendinimo planų įsirengti saulės elektrines, rašoma pranešime spaudai. Nors kvietime buvo numatyta 10 mln. eurų parama, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į išaugusį susidomėjimą atsinaujinančiais energijos ištekliais, finansavimą padidino iki 31,87 mln. eurų – paramą gavo arba dar gaus visi kriterijus atitinkantys pareiškėjai.
„Finansinė parama įsirengti atsinaujinančių energijos išteklių jėgaines išties paskatina verslą pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Ne išimtis ir gamybinės įmonės, kurioms ši parama yra itin aktuali, nes ne visos gali savomis lėšomis padengti saulės elektrinės rangos išlaidas. Tad jei vienos įmonės atidėjo planus įsirengti saulės elektrinę, kitos, gavusios paramą ar nusimačiusios biudžetą šiai investicijai, sėkmingai juda link nuosavos elektros energijos gamybos“, – komentuoja Saulės energetikos plėtros asociacijos narės, saulės energetikos rangos įmonės „Eternia Solar“ pardavimų vadovas Marius Žukauskas.
Pasak jo, saulės elektrinės vis dar populiariausias verslo atstovų pasirinkimas pereinant prie atsinaujinančių išteklių vartojimo, nes jas gana nesudėtinga įrengti. Įprastai saulės elektrinės įrengiamos ant pastatų stogų, o gamyklos dažnai juos turi gana didelius, tad įsirengti saulės elektrinę ir prijungti ją į vidinį tinklą pakankamai paprasta, palyginti su kitais sprendimais. Jei tokios galimybės nėra, verslas renkasi arba įsigyti dalį nutolusio saulės parko, arba patys jį pasistatyti.
Įgyvendina tvarumo tikslus
Tarp ES paramos saulės elektrinėms įsirengti gavėjų – ir didžiausia šalyje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintoja „Eckes-Granini Baltic“.
„Jau nuo 2015-ųjų perkame ir naudojame žaliąją elektros energiją, bet laikui bėgant pribrendome sprendimui įsirengti nuosavą saulės elektrinę. Tokiu būdu ne tik patenkinsime apie 50 proc. gamybos elektros energijos poreikių, bet ir būsime mažiau priklausomi nuo elektros kainų svyravimo“, – teigia įmonės vadovas Marius Gudauskas.
500 kilovatų galios saulės elektrinė bus montuojama ant gamyklos pastatų stogo ir gamyklos teritorijoje. Preliminariais skaičiavimais, elektrinė užims 2268 kv. metrų ploto.
„Nuosavos saulės elektrinės įrengimas be verslui teikiamos tiesioginės naudos turės ir didesnį teigiamą efektą – šiuo žingsniu prisidedame prie Lietuvos poveikio klimato kaitai švelninimo, oro taršos problemų sprendimo bei energetinės priklausomybės nuo importuojamų energijos išteklių mažinimo“, – pabrėžia M. Gudauskas.
Šiuo metu „Eckes-Granini Baltic“ jau įgyvendina tvarumo iniciatyvas, kurios prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo, pavyzdžiui, produkcijos pakuotėms naudojamas kartonas, pagamintas tik iš atsakingą miškininkystę vykdančių įmonių tiekiamų žaliavų, nuosekliai veikloje mažinamas išmetamo anglies dvideginio (CO2) bei atliekų kiekis.
Saulės elektrinės įrengimo projektas įvertintas 412,9 tūkst. eurų, 50 proc. šios sumos – 206,4 tūkst. eurų bus skiriama iš ES fondų.
Riboja neapibrėžtumas ir tinklų pajėgumai
Pasak M. Žukausko, palyginti su 2022-aisiais metais, saulės elektrinių paklausa šiuo metu yra kiek sumažėjusi, tačiau verslas ir toliau noriai investuoja į atsinaujinančią energetiką.
„Įrenginėdamos naujus objektus įmonės mato nuosavos elektros energiją gaminančios elektrinės poreikį, tad paklausa saulės elektrinėms išlieka pakankamai aukšta. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, saulės elektrinių modulių kainos yra gerokai sumažėjusios, o įtampos keitiklių ir konstrukcijų kainos išlieka stabilios, kaip ir tiekimo terminai, tad šiuo metu yra palankus metas įsigyti saulės elektrinę“, – sako pašnekovas.
Investicijas į saulės elektrines pristabdo tik neapibrėžtumas rinkoje ir elektros skirstomųjų tinklų pajėgumai – atsiradus finansinei galimybei įsirengti saulės elektrinę, ne visos įmonės gali įsirengti norimo dydžio jėgainę, nes nepakanka laisvos galios.
Inovacijų agentūros duomenimis, aktyviausiai ES investicijų kvietime „AEI pramonei“ dalyvavo medienos gamintojai (15 proc.), maisto produktų gamintojai (13,21 proc.), baldų gamintojai (12,45 proc.) ir metalo gaminių gamintojai (10,57 proc.). Iš viso projektų įgyvendinimo planus pateikė bendrovės iš penkiolikos gamybos sektorių.