Kodėl ECB šį kartą nusprendė nebedidinti palūkanų dydžio? Nuo -0,5-0,25 proc. iki dabartinio 4,00-4,75 proc. intervalo jos buvo pakeltos per kiek daugiau nei metus. Anksčiau euro zonos istorijoje tokio spartaus didinimo nėra buvę. Tai lėmė, kad per metus infliacija jau sumažėjo nuo 10,6 proc. iki 4,3 proc. O iki tokio lygio pakeltos palūkanos, kaip prognozuoja ECB, turėtų „reikšmingai prisidėti“ užtikrinant, kad infliacija priartėtų prie išsikelto 2 proc. tikslo.
Infliacijos lėtėjimo leidžia tikėtis ir tai, kad pinigų politikos normalizavimas jau lemia apyvartoje esančio pinigų kiekio mažėjimą. Būtent tai, kad pinigų kiekis euro zonoje per pandemijos laikotarpį buvo padidintas net ketvirtadaliu ir įgalino visuotinį kainų augimą. Dabar siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), apimantis grynuosius pinigus ir „vienos nakties indėlius“ per metus sumažėjo 10 proc. (nuo 11,8 trln. eurų iki 10,5 trln. eurų) ir grįžo į 2021 m. pradžios lygį. Todėl priešingas procesas – pinigų išėmimas iš apyvartos turėtų prislopinti ir infliaciją.
Dėl kiekybinio griežtinimo – jokių naujienų
Tokį spartų pinigų kiekio augimą per pandemiją ECB galėjo pasiekti ne dėl nulinių palūkanų, o dėl kiekybinio skatinimo politikos. 2020 m. pradžioje buvo inicijuota Specialioji pandeminė pirkimų programa (SPPP), kuria numatyta supirkti vertybinių popierių už 1,85 trln. eurų. Obligacijų pirkimas pagal šią programą nutrauktas 2022 m. kovą, tačiau reinvestavimas buvo tęsiamas toliau. Suėjusio termino obligacijas nuolat keisti naujomis numatyta iki pat 2024 m. pabaigos. Taip užtikrinama, kad pagal šią programą per pandemiją į ekonomiką įlieti pinigai ir toliau joje cirkuliuotų.
Vis tik prieš spalio mėnesio Valdančiosios tarybos posėdį pasigirdo kalbų, kad Atėnuose gali vykti diskusijos apie ECB vertybinių popierių portfelio peržiūrą. Dalis centrinio banko atstovų užsiminė apie galimybę paankstinti SPPP reinvestavimo nutraukimą. Toks sprendimas iš esmės prisidėtų prie spartesnio pinigų kiekio mažėjimo, o tai leistų dar labiau slopinti infliaciją. Deja, šie gandai nepasitvirtino. ECB vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad apie šį klausimą pastarajame posėdyje apskritai nebuvo kalbama. Todėl su kainų augimu ECB dar kurį laiką kovos pasitelkusi tik vieną įrankį – aukštas palūkanas.
Nors ECB kol kas nesiryžo imtis spartesnio kiekybinio griežtinimo, vien vieši tokio pobūdžio svarstymai jau suteikia viltį, kad pandemijos pamokos buvo išmoktos. Diskusijos apie kiekybinį griežtinimą rodo pripažinimą, kad gerą dešimtmetį vykdytas dirbtinis pinigų liejimas į ekonomiką nelemia tvaraus augimo, o tik įgalina pinigų nuvertėjimą. Svarstoma, kad 4-5 metų laikotarpyje ECB galėtų atstatyti savo portfelį į lygį, fiksuotą iki 2007 m., kuomet vertybinių popierių supirkinėjimas apskritai dar nebuvo vykdomas. Nuoseklus pigių pinigų politikos užbaigimas, tai įgyvendinant ne tik keliant palūkanas, bet ir išsižadant kiekybinio skatinimo, leistų tikėtis, kad infliacija į rekordines aukštumas nebeiššautų.