Lapkritį Kaune veikiantys nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) kreipėsi į valdžios institucijas. Pasak jų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos taikomas šilumos kainų reguliavimas neapima faktiškai patiriamų šilumos gamybos sąnaudų, verčia juos dirbti nuostolingai bei kelia bankrotų grėsmę.
„Litbiomos“ generalinė direktorė Vilma Baturo teigia, kad asociacija tokiam reguliavimui nepritaria.
„Jis nėra teisingas bei nepateisina teisėtų įmonių, investavusių lėšas į biokuro sektorių pagal tuometį energetikos sektoriaus reguliavimą, lūkesčių. Biokuro katilinių veiklos stabdymas arba nedalyvavimas šilumos supirkimo aukcionuose atsilieptų blogai tiek biokuro ruošos įmonėms, tiek visam biokuro sektoriui“, – Eltai sakė V. Baturo.
Jos vertinimu, problemą reikia spręsti, nes priešingu atveju kritinė situacija gali kilti dar šią žiemą.
Patiria nuostolius
Lapkritį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje bendrovės „Ekopartneris“ direktorius Romualdas Rutka teigė, kad Kaune valdoma biokuro katilinė nepasiekia net patvirtinto pajamų dydžio ir šiuos metus gali užbaigti su beveik 0,5 mln. eurų siekiančiais nuostoliais.
„Šiemet pakilus biokuro kainoms, susidarius „žirklėms“ tarp biokuro ir palyginamųjų kainų, kurias tvirtinta Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), bendrovė atsidūrė ant kritinės ribos“, – posėdyje teigė R. Rutka.
Pasak jo, panašūs iššūkiai kyla ir kitiems šilumos gamintojams Kaune. Preliminariu bendrovės vertinimu, iš rinkos gali pasitraukti biokuro katilinių, kurių bendra galia siektų apie 100 megavatų. Tai, anot R. Rutkos, sąlygotų aukštesnes šildymo kainas vartotojams.
„Dėl nemokumo iš rinkos pasitraukus biokuro katilinėms, dujinės šilumos miestui reikės daugiau, o ji šiuo metu yra net trigubai brangesnė“, – Eltai aiškino R. Rutka.
Dėl nesąžiningų sąlygų Lietuvos šilumos rinkoje į Prezidentūrą, Vyriausybę, Energetikos ministeriją, VERT, Konkurencijos tarybą bei kitas institucijas lapkritį kreipėsi ir Prancūzijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Idex“.
Kompanijos vertinimu, dėl šiemet VERT priimtų nutarimų biokuro įrenginių sąnaudos yra paskaičiuojamos netiksliai, o biokuro įsigijimo kaina dažnu atveju prognozuojama remiantis praėjusių trejų metų duomenimis ir neatspindi realios, pastaruoju metu išaugusios, kainos.
Biokuro kainos gali toliau augti
„Litbiomos“ direktorė mano, kad biokuro kainos prognozavimas, kai remiamasi ankstesnių metų duomenimis, nėra teisingas.
„Šiuo metu biokuro kaina yra aukštesnė, ypač lyginant su praėjusisis metais. Tačiau 2019 m. kainos buvo labai žemos, deja, netvarios“, – teigė V. Baturo.
Pasak jos, biokuro kainų dinamika yra gana didelė ir sunkiai įvertinama dėl skirtingų išorės veiksnių: užsitęsusio ir vėliau sustojusio stambaus pigios žaliavos importo iš Baltarusijos, bendro Lietuvos ir kitų šalių žaliavos poreikio, lemiančio kainas.
„Biokuro paklausa auga, tačiau pasiūla yra sumažėjusi, nes nėra paruošiama pakankamai žaliavos. Vertinant trejų metų kainų vidurkį, matyt, mažėjančios kainos sunku tikėtis“, – aiškino V. Baturo.
Jos teigimu, biokuro naudojimas Lietuvos šilumos rinkoje tapo šalies sėkmės istorija, leidusia per pastarąjį dešimtmetį šilumos kainas sumažinti maždaug 40 proc.
„Deja, šiuo metu situacija sudėtinga – dėl per ilgo ir per didelio importo iš Baltarusijos sugriauta biokuro tiekimo grandinė šalyje, nėra reikiamos žaliavos gamybos iš Valstybinių miškų urėdijos. Jeigu žaliavos tiekimo grandinė šalyje nebus atkurta, tikėtina, jog trūkumas sąlygos dar didesnį kainų kilimą“, – sakė „Litbiomos“ vadovė.
Anot jos, reikėtų skatinti Valstybinę miškų urėdiją (VMU) gaminti vietinį biokurą ir tobulinti medienos aukcionų organizavimą, tačiau šiuo metu VMU nėra linkusi priimti asociacijos siūlymų.
„Būtini Energetikos ministerijos, VMU ir „Baltpool“ sprendimai. Priešingu atveju, susidursime su labai sunkia situacija bei kainomis jau šią žiemą“, – teigė V. Baturo.
