Maždaug už 7 500 kilometrų, Kinijoje, Šanchajuje, jo padėjėjas perduoda nurodymą komandai, filmuojančiai televizijai skirtą „Mercedes-Benz“ reklaminį klipą. Tuo tarpu Vokietijoje esantys automobilius gaminančios įmonės vykdomieji direktoriai viską stebi tikralaikiu, praneša BBC.
Kai pavasarį beveik visose pasaulio šalyse buvo įvestas pirmasis karantinas, užsidarė nemažai prodiusavimo studijų (tiek filmų, tiek reklamos). Dėl karantino, socialinio atsiribojimo taisyklių ir praktiškai nutrūkusios oro linijų veiklos ką nors nufilmuoti pasidarė beveik neįmanoma.
Laimei, naudojant įvairias technologijas pradėjo populiarėti nuotolinis filmavimas. Kadangi yra specializuotos programinės įrangos, konkrečioje filmavimo vietoje užtenka nedidelių komandų, o režisierius ir kiti darbuotojai gali būti net kitame žemyne.
„Mercedes-Benz“ reklamą sukūrė Kijeve įsikūrusi įmonė „Radioaktive Film“, tarp kurios klientų yra ir tokios garsios bendrovės kaip „Samsung“, „Coca-Cola“ bei „Apple“. „Paprastai filmuoti skrisdavo 35–45 žmonių grupė, – sakė vienas iš „Radioaktive Film“ įkūrėjų Darko Skulskis. – Ir staiga kovo 16 d. paaiškėjo, kad visi skrydžiai nutraukiami, viskas užsidaro. Turėjome tris projektus, kuriuos teko sustabdyti, nes žmonės pradėjo panikuoti.“
Nuo tada „Radioaktive Film“ vis dažniau naudoja programinę įrangą „QTake“, kuri leidžia režisieriui vadovauti filmavimui iš bet kurios pasaulio vietos. Tereikia interneto ryšio, ir galima tikralaikiu matyti kameros objektyvo vaizdą aukštąja raiška.
„QTake“ 2009 m. sukūrė Slovakijos filmų režisierius ir programuotojas Vlado Struharas kaip alternatyvą ankstesnei praktikai, kai filmavimo aikštelėse tekdavo susispiesti aplink vieną monitorių, norint peržiūrėti nufilmuotą vaizdo medžiagą. Iš pradžių visi programos naudotojai turėjo būti prisijungę prie to paties belaidžio tinklo. 2016 m. programa buvo atnaujinta, ir dabar galima dirbti visiškai nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra interneto ryšys.
„Šį naujinį kūrėme ketverius metus, todėl galiu didžiuodamasis pasakyti, kad tai nėra pandemijos metu atsiradęs produktas, – paaiškino jis. – Anksčiau [prieš pandemiją] žmonės nuotoliniu būdu filmuodavo tik retkarčiais, kai kas nors susirgdavo ar negalėdavo keliauti. Šiaip visi svarbūs asmenys būdavo filmavimo aikštelėje. Tačiau dabar šios pramonės šakos atstovai, kaip ir daugelis kitų, suprato, jog kuo puikiausiai galima dirbti nuotoliniu būdu.“
Kita nuotoliniu būdu filmuojanti prodiusavimo įmonė yra Londone įsikūrusi RSVP. Neseniai ji padėjo sukurti 2020 m. kalėdinę reklamą prekybos centrų tinklui „Aldi“. Nors reklama buvo nufilmuota Londone esančioje studijoje, abu režisieriai dirbo Niujorke, naudodami į „QTake“ panašią programinę įrangą „Teradek“. Tuo metu „Aldi“ atstovai visą procesą stebėjo naudodami „Zoom“.
„Karantino metu labai greitai perėjome prie šios technologijos, – sakė vienas iš RSVP įkūrėjų Andrew Spindle’as. – Iš pradžių prodiusavimo įmonės baisiai nerimavo ir abejojo, ar pavyks viską suderinti, todėl pirmiausia programinę įrangą išbandė keletas žmonių. Likusieji pamatė, kad viskas veikia, ir nusekė iš paskos.“
A. Spindle’as mano, jog dabartinis filmavimo nuotoliniu būdu metodas bus taikomas ir pasibaigus pandemijai. „Anksčiau, kai klientai atskrisdavo iš Niujorko, Japonijos ar kitos šalies, turėdavai juos pavaišinti pietumis, apgyvendinti viešbutyje. Dabar šių išlaidų nebeliko. Kadangi filmavimo darbai einasi sklandžiai tiesiogiai nedalyvaujant užsakovams, vadinasi, jiems ir nereikia niekur vykti.“
Nuotolinį darbą renkasi ne tik televizijos reklamų kūrėjai. Šiais metais filmuojant didelio biudžeto filmus, tokius kaip kita „Juros periodo parko“ („Jurassic Park“) dalis ar nauja „Betmano“ („Batman“) versija, buvo pasitelkti panašūs sprendimai, teigė V. Struharas. Visgi kai kurie režisieriai nurodė, kad filmavimas nuotoliniu būdu jiems netinka.
„Kalbant apie reklamas ir didelio biudžeto filmus, kuriuose daug specialiųjų efektų, šis būdas skamba logiškai, – aiškino Jungtinės Karalystės (JK) režisierė Jane Pollard, kurianti filmus ir muzikos klipus su savo partneriu Iainu Forsythu. – Bet aš režisavimą suprantu kaip darbą su žmonėmis: sukurti impulsą, rasti puikiai tarpusavyje derančius aktorius ir gauti nuostabų rezultatą ne tik prieš filmavimo kameros objektyvą, bet ir už užkulisių.“
„Kuriant nepriklausomus filmus, grafikas yra labai įtemptas, o biudžetas nedidelis, tačiau niekas nevaržo kūrybiškumo. Maždaug įsivaizduokite, kad įstojote į sektą. Tiesiog privalai fiziškai būti filmavimo aikštelėje“, – kalbėjo ji.
Kita sritis, išgyvenanti pakilimą siaučiant pandemijai, yra „virtuali gamyba“, kai aktoriai filmuojami priešais virtualų foną, pavyzdžiui, mišką ar dykumą. Anksčiau aktoriai vaidindavo priešais žaliąjį ekraną, o kompiuteriu sukurtas fonas buvo pridedamas pogamybiniame etape. Bet dabar iš kompiuterinių žaidimų pasaulio atkeliavusi programinė įranga, pavyzdžiui, „Unity“ ir „Unreal“, ir milžiniški išlenkti šviesos diodų ekranai leidžia virtualų foną sukurti ten, kur vyksta filmavimas.
Kadangi filmavimo aikštelėje reikia mažiau personalo, paspartėja darbai, o aktoriai gali geriau reaguoti į aplinką, nes iš tikrųjų ją mato, užuot įsivaizdavę. Be to, nereikia vykti į atokias ir neretai sunkiai pasiekiamas vietas.
„Perėjimui prie šios technologijos buvo ruošiamasi dar prieš COVID-19, – sakė Brianas Mitchellas, vadovaujantis JK veikiančiai studijai „Rebellion Film Studios“, kuri vis labiau naudoja minėtąją programinę įrangą. – Šiandien pasiekėme tokį etapą, kai technologijos yra pakankamai sparčios, todėl galime stebėti, kaip galutinis rezultatas gimsta tiesiai mums prieš akis. Anksčiau naudojome žaliąjį ekraną, o dabar turime visiškai apšviestą aplinką, kurioje aktoriai mato visus objektus ir gali tinkamai į juos reaguoti bei sąveikauti.“
B. Mitchellas pridūrė, jog „Rebellion Film Studios“ daugeliui užsakymų atlikti pasitelkia naudoti paruoštą programinę įrangą, kurią įsigyti nėra per brangu ir nepriklausomų filmų kūrėjams. „Šis faktas mane labiausiai džiugina ir būtent dėl šios priežasties šias technologijas naudosime dar ilgai“, – tikino jis.
