Stambiems ūkininkams nepalankios įstatymo pataisos

Gegužės 12 d. parlamentarai pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama stambiems ūkininkams riboti tiesioginių ES išmokų dydį įvedant 150 tūkst. eurų per metus „lubas“. Įstatymui įsigaliojus, „Auga group“ prarastų apie 2,5 mln. eurų per metus.

„Labai liūdina tai, kad įstatymo teikėjai lozungais ir visiškai nepagrįstomis prielaidomis suformavo šį įstatymą apšmeiždami dalį verslo, nebūtais faktais iškraipydami tiesą ir suklaidindami pačius Seimo narius, kurie dažnai neturi laiko įsigilinti į temą, nes yra nesusiję su žemės ūkiu. Aš manau, kad šitas įstatymas negali pasiekti sėkmingos pabaigos, nes tai priešintųsi ekonomikai, valstybingumui, valstybei reikalingiems sprendimams“, – apie įstatymo pataisą kalbėjo K. Juščius.

Laidos svečias įsitikinęs, kad įstatymas nukreiptas tik į keletą Lietuvos įmonių ir liečia 5-7 proc. Lietuvos žemdirbių. „Vienas iš didžiausių turbūt yra Ramūnas Karbauskis ir dėl to šitas įstatymas ir išvydo dienos šviesą“, – pridūrė jis.

Pasak įmonės vadovo, smulkieji, jaunieji ir ekologiniai ūkiai išmokų pagalba gali gauti 40 proc. daugiau pajamų nei gauna jų bendrovė, tačiau „nusitaikyta ir į paskutines išmokas“, kurias „Auga group“ gauna. Jo teigimu, sprendimas bendrovei paramą nubraukti iki nulio ir išdalinti smulkesniesiems ūkininkams būtų nesąžiningas.

K. Juščius dabartinę situaciją Lietuvoje lygino su Vokietija, kur parama žemdirbiams yra daug didesnė: „Vietoj to, kad mes Lietuvoje gauname 3 mln., Vokietijoje būtume gavę 7 mln. eurų [paramą – red.].“

„Ar yra teisinga, kad Lietuvos verslas, kuris užsiima tuo pačiu verslu, ekologine žemdirbyste, turėtų būti išbrauktas iš Europos konkurencijos žemėlapio ir pasakyta, kad toks verslas neegzistuoja?

Jei politikai nori pasakyti, kad jiems tokių verslų nereikia, labai norėtumėm taip ir išgirsti, kad tokių verslų, kurie sukuria pridėtinę vertę Lietuvoje ir sumoka 15 kartų daugiau mokesčių nei kitas verslo objektas, nereikia“, – situaciją aiškina K. Juščius.
Kęstutis Juščius

Svarbi parama įmonei

Pašnekovas teigė, kad praradus 2,5 mln. eurų paramą, vienos biudžeto eilutės nebus kuo pakeisti: „Tai yra trijų mėnesių atlyginimas, kurį aš moku savo žemės ūkio darbuotojams. Tai yra mums tikrai didelė suma. Jeigu nešviestų saulė ar būtų netinkamos oro sąlygos, niekada neverktumėm, susispaustumėm. Tai yra žemės ūkis, kuris turi up and down ir nereikia dėl to verkti, nes gyveni tokiam versle ir tiesiog turi su tuo taikytis. Tačiau jei tai yra, sakykime, nesąžiningų politikų įtakos rezultatas, mes negalime su tuo susitaikyti.“

„Auga group“ yra tarp 10 proc. aukščiausius atlyginimus mokančių bendrovių regionuose, tačiau į tai nėra atsižvelgiama: „Mūsų bendrovė sumoka 6600 mokesčių už kiekvieną savo darbuotoją, kai vidutinis Lietuvos vidurkis yra 4700 tūkst., žemės ūkio bendrovės – 2600, o ūkininkai tik – 400 eurų per metus už kiekvieną savo darbuotoją arba už save, kaip darbdavį. Manau, mūsų bendrovė daro daugiau negu turėtų daryti ir ne tik mokesčių srityje, bet ir tvarumo, ir technologijų vystymo srityje, ir garsindama savo produkciją visame pasaulyje.“

Jau dabar K. Juščiaus vadovaujama įmonė yra pirma ekologinio maisto gamybos grupė Lietuvoje, tačiau ji siekia dar aukštesnių standartų – ilgalaikė įmonės strategija yra gaminti tvarius produktus, nepaliekančius emisijų.

„Lietuva bus ta šalis, kuri atneš visiškai naują maisto standartą. Jis vadinsis – tvarus maistas. Bus sukurta technologija, išbandyta, pateikta rinkai, vartotojų balsavimui. Ir šita, pavadinkime, šviesa maisto srityje turės išplisti iš mūsų mažos šalies Lietuvos. Ir mes tikrai neatsisakome šitų savo tikslų ir tikrai tai darysime“, – „Delfi TV“ laidoje sakė įmonės vadovas pridurdamas, kad išbandžius technologijas jomis pasidalins su kitais Lietuvos ūkininkais.

Lietuviška produkcija – visame pasaulyje

„Auga group" yra antra pagal dirbamos žemės plotą Lietuvoje, tačiau net 73 proc. produkcijos yra eksportuojama į užsienį: „Lietuvoje lieka labai labai maža dalis produkcijos ir iš esmės mes dirbame pasaulio rinkai ir konkuruojame su pasauliu, nes Lietuvos rinka yra tikrai labai labai nedidelė, neišvystyta ir mūsų bendrovei tikrai čia būtų per maža vietos”, – pasidalina K. Juščius. Jis džiaugiasi, kad lietuviška produkcija yra sutinkama didžiuosiuose pasaulio prekybos tinkluose ir pasiekia Japonijos, Amerikos, Australijos, Jungtinių Arabų Emyratų parduotuvių lentynas.

Žemės ūkio bendrovė Lietuvoje konkurentų neturi: „Apskritai kalbant apie konkurenciją, žemės ūkis neturi aiškaus konkurento, nes konkurentas yra visas pasaulis <...> mes, kaip bendrovė, nekonkuruojame su smulkiaisiais ūkininkais, nekonkuruojame nei su vidutiniais, nei su stambiaisiais. Konkurentas yra pasaulinė pasiūla. Jei kalbam apie galutinius produktus, taip, mums Lietuvoje sunku, nelengva papulti į rinkas. Pasaulis turi visko, ypač išvystytose šalyse. JAV, Europoje – visko pilna. Čia nėra nieko tokio, ko čia trūktų.“

Norėdama būti pastebėta, įmonė turi pasistengti – parodyti savo privalumus, aiškinti diegiamas tvarumo vertybes.

Žemės ūkio kaita

„Mes visada garsėjome savo žemės ūkiu. Ir po karo garsėjome eksportuodami savo produkciją į visas pasaulio valstybes. Šiandien net importuojamės žaliavinius produktus į Lietuvą, bandome kažką pagaminti ir išvežti į užsienį.

90-ais metais buvo sukurtas efektyvus žemė ūkis, kuris, kaip, rašo lietuvių enciklopedijoje, prilygo Vakarų Europos Sąjungos rodikliams. Jame buvo 850 tūkst. pieninių karvučių. Šiandien Lietuvoje yra 240 tūkst. Tai po 30 metų nepriklausomybės, gyvulininkystės skaičius sumažėjo tris kart.“ K. Juščius mano, kad to priežastis – negalvojimas į priekį, mat naujoje vietoje sukurti ūkį yra daug sudėtingiau nei išsaugoti jau turimą turtą.

Tai aiškindamas jis pateikia asmeninį pavyzdį: „Nusipirkau karvių kompleksą 1993 metais, man tada buvo 20 metų. Jis buvo 15 tūkst. kvadratinių metrų, statytas prieš 15 metų, su naujausiomis įmanomomis technologijomis. Aš sumokėjau už šitą karvių kompleksą 40 tūkst. litų – 10 tūkst. dolerių. Tokia buvo vertė, kadangi aplink žemes išdalino po pusę hektaro, po hektarą, bendroves suskaidė – liepė vienoms turėti traktorius, kitoms – dirbtuvės, trečioms – dar kažką. Specialiai buvo padaryta taip, kad viskas sugriūtų ir sužlugtų. Ir šiandien jo vertė – 15 mln. eurų, o jis buvo parduotas už 10 tūkst.“

Atstatyti tokius gamybos segmentus – ypač brangu, jų trūksta, todėl vis daugiau žaliavos įsivežama iš kaimyninių šalių. Pabaigoje K. Juščius užsiminė, kad lietuviškos produkcijos vis mažės, o importuojamas bus vis daugiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (122)