Michielis Schefferis inovacijų pasaulyje ne naujokas. Nyderlandietis 15 metų konsultavo mados ir tekstilės bendroves inovacijų klausimais. Jis taip pat buvo Nyderlandų Gelderlando provincijos regiono ministras. Dabar M. Schefferis sako, kad nekantrauja pradėti naują darbą Briuselyje – EIC valdybos pirmininko pareigas.
– Kuris iš jūsų ankstesnių darbų – akademinėje srityje, privačiame sektoriuje ar politikoje – geriausiai parengė jus EIC pirmininko pareigoms?
– Kaip bebūtų keista, turbūt geriausiai mane paruošė mano politinės pareigos. Iššūkiai, su kuriais susidūriau jas eidamas, yra panašūs į tuos, su kuriais susidursiu dabar. Be abejo, svarbu žinoti, kaip atliekami akademiniai tyrimai ir kaip kuriami startuoliai. Tačiau geriausiai mane paruošė politika.
Buvau Nyderlandų Gelderlando provincijos ministras. Prieš penkiolika metų provincija pardavė kai kurias valstybines įmones ir iš to uždirbo pinigų. Vadovavau fondui, kuris juos investavo. Investavau 600 mln. EUR į pradedančiąsias ir besiplečiančias įmones ir didžiuojuosi mūsų nuveiktais darbais. Tai buvo mažesnė versija to, ką patirsiu dirbdamas EIC.
– O kaip dėl to laikotarpio, kai buvote verslininkas?
– Gimiau tekstilininkų šeimoje. Esu jau trečios kartos atstovas. Būdamas verslininku padėjau tekstilės įmonėms diegti inovacijas. Tačiau taip pat bandžiau kurti savo technologijas per startuolius. Vis dėlto reikia pažymėti, kad visi šie projektai žlugo.
– Ko išmokote iš nesėkmių?
– Pirma, pats susidūriau su problemomis, su kuriomis susiduria pradedantieji verslininkai. Reikia turėti ilgalaikio kapitalo. Ateina laikas, kai reikia išplėsti technologiją, o tai gali kainuoti milijonus eurų. Tam reikia turėti gerų kapitalo šaltinių, o dėl jų trūkumo kai kurios idėjos ir žlunga. Tikiuosi, kad EIC padės tai išspręsti.
Pradedančioji įmonė taip pat turi matyti Europą kaip savo pradinę rinką. Negalima laikytis požiūrio, kad mūsų valstybės ar regionai yra vienintelės rinkos. Norint sukurti plataus masto įmonę, reikia orientuotis į Europą.
– Kaip konsultantas daugiausia dėmesio skyrėte tekstilės ir mados sritims. Ko iš jų išmokote?
– Mada yra labai novatoriška sritis. Kiekvieną sezoną reikia sugalvoti naujų idėjų ir iš naujo sujungti koncepcijas. Stebina, kad tai labai naudingas mąstymo būdas Europos giliųjų technologijų inovacijų įmonėms, nes čia svarbiausia yra kryžminis mąstymas. Dažnai derinamos skirtingos sritys ar pramonės šakos. Pavyzdžiui, medicinos technologijoms kurti naudojamos naujos medžiagos. Būtent tai gerai sekasi Europos inovacijų ekosistemai. Viskas yra šalia.
Kalbant apie JAV, Silicio slėnis geografiškai yra labai toli nuo, tarkime, Tyrimų trikampio [Šiaurės Karolinos sritis, kurioje daug dėmesio skiriama medicinos pramonei]. Europoje mums geriau sekasi diegti tarpsektorines inovacijas, o tai man gerai pažįstama, nes turiu patirties mados srityje.
– Ką manote apie vadinamąjį Europos inovacijų paradoksą – idėją, kad Europa pirmauja pasaulyje mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, tačiau mums nesiseka šių žinių paversti startuoliais ir ekonomine veikla?
– Šis paradoksas išties egzistuoja, bet tai nėra nekintama tikrovė. Europoje yra regionų, kuriems pavyko įveikti šį paradoksą. Jiems pavyko tinkamai investuoti lėšas ir sukurti startuolių tinklą. Turiu omenyje tokius miestus kaip Eindhovenas, Grenoblis ar Talinas. Regioniniu lygmeniu esama sėkmingų pavyzdžių.
Kitų dviejų didžiųjų ekonominių blokų – JAV ir Kinijos – vidaus rinkos yra daug nuoseklesnės, o vyriausybės – stiprios. Europa turi potencialo, tačiau iš esmės tai vis dar 27 skirtingos šalys narės. Žinoma, egzistuoja bendroji rinka, tačiau finansavimo galimybės, ypač pradedantiesiems verslininkams, tebėra fragmentiškos. EIC nori sukurti bendrą rizikos kapitalo rinką.
– O kaip dėl privačių investuotojų? Ar jūs jų neišstumsite?
– Dirbame telkimo principu ir niekada nesiimame darbo vieni. Suteikdami nuosavą kapitalą investuojame tik tada, kai prie mūsų prisijungia privatūs investuotojai. Norime privilioti privačius rizikos kapitalo investuotojus, o ne su jais konkuruoti. Viešieji investuotojai sumažina daugelio privačių rizikos kapitalo investuotojų riziką. Jie atlieka atranką ir deramą patikrinimą, todėl privačiam investuotojui lieka mažiau darbo. Tyrimai rodo, kad įmonės, kuriose viešieji ir privatūs investuotojai bendradarbiauja, turi daugiau galimybių išlikti nei įmonės, į kurias investuoja tik privatūs investuotojai.
– Ar ES fondui tikrai reikia investuoti į akcinį kapitalą?
– Per pastaruosius 400 metų visuose dideliuose technologiniuose pokyčiuose svarbų vaidmenį atliko viešosios investicijos. Tai gali būti akcinis kapitalas arba valstybiniai užsakymai. Žinoma, reikia viską daryti apdairiai, tačiau istorija byloja, kad tai pasiteisina. Po kelių pastarųjų neoliberalių dešimtmečių vyriausybėms gali būti neįprasta vėl investuoti į akcinį kapitalą, tačiau ilgainiui tai visiškai normalu.
– Kita vertus, ar nemanote, kad privatūs rizikos kapitalo investuotojai Europoje pernelyg vengia rizikuoti?
– Tokių atvejų yra, tačiau yra daug privačių rizikos kapitalo investuotojų, kurie imasi rizikos. Didesnė problema Europoje yra ta, kad instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, pensijų fondai ar net šeimų biurai [fondai, valdantys ir investuojantys turtingų šeimų pinigus], per mažai investuoja į rizikos kapitalo įmones. Svarbiausia, kad šie didesni fondai investuotų didesnę savo kapitalo dalį į rizikos kapitalą, o tai savo ruožtu paskatintų Europos startuolius.
– Kaip žmogus, turintis daktaro laipsnį, kaip patartumėte skatinti mokslininkus imtis verslumo?
– Turime skatinti mokslininkų verslumą. Universitetuose nepakanka vietų visiems doktorantams. Be to, yra daug doktorantūros studentų, kurie mieliau renkasi verslą nei akademinę veiklą. Taip buvo ir man prieš 30 metų. Tai, žinoma, nereiškia, kad verslumas skirtas tik mokslininkams.
Sėkmingiausioms įmonėms vadovauja įvairios komandos. Siekis yra sujungti mokslininkus su labiau komercinių tikslų siekiančiais žmonėmis. Beje, sakydamas įvairovė, turiu omenyje ir lytį. Pastebime, kad verslininkų komandos, kuriose yra moterų, veikia sėkmingiau nei tos, kurias sudaro tik vyrai. Tarpvalstybinės verslininkų komandos taip pat yra sėkmingesnės. Verslumas – tai ne vienišo genijaus, o įvairių komandų veikla.
– Manoma, kad gali prasidėti recesija. Koks turi būti EIC vaidmuo tokioje finansavimo aplinkoje?
– EIC turi suteikti ilgalaikį kapitalą. Esame įsipareigoję investuoti ilguoju laikotarpiu. Priemonė taip pat turi egzistuoti ilgą laiką. Tikimės, kad valstybės narės ir toliau ją rems kitoje darbo programoje po 2027 m. Mūsų laukia ilgalaikiai technologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, tvarumo srityje, kurie tęsis iki 2050 m. ir vėliau. Mums reikia finansinių priemonių, kurios būtų nukreiptos į šias ilgalaikes perspektyvas.
– Kokie bus jūsų, kaip naujojo EIC pirmininko, pirmieji veiksmai?
– Kai kurios regioninės inovacijų ekosistemos jau dabar veikia labai gerai, tačiau kitos vis dar atsilieka. Daug dėmesio noriu skirti šalims ir regionams, kuriems reikia pagalbos. Viena iš pagrindinių mano veiklų bus lankytis įvairiose ekosistemose. Liepos mėnesį pradedu nuo Portugalijos, kuri turi labai gerą technologijų ekosistemą. Tačiau vėliau taip pat norėčiau aplankyti Bulgariją, Slovėniją, Kroatiją ir Lenkiją. Tai vadinama „išplėtimu“. Suteikiame šiems regionams galimybę pasimokyti iš kitų sėkmingų pavyzdžių, tokių kaip „imec“ Leveno mieste, Belgijoje, arba „Enterprise Ireland“ Airijoje.
Taip pat turime nukreipti investicijas į strategiškai svarbias Europai sritis. Pavyzdžiui, viena iš Europos stiprybių yra žemės ūkis. Turėtume išnagrinėti, kaip ši sritis galėtų tiekti tam tikras medžiagas ar išteklius, naudojamus cheminių medžiagų ir vaistų gamyboje.
Pavyzdžiui, ūkininkai galėtų tiekti iš cukraus išgaunamą pieno rūgštį, kuri gali būti naudojama plastikui gaminti. Biologinės pramonės šakos, pavyzdžiui, žemės ūkis, tokiu būdu gali būti susietos su mūsų siekiu būti savarankiškesniems strateginėse ekonomikos srityse.
– Kokių patarimų turite būsimiems verslininkams?
– Verslininkui reikia kritiškų draugų. Turite išmokti papasakoti savo istoriją ir išklausyti kritiką. Taip pat geri verslininkai niekada nedirba vieni. Pabandykite prisijungti prie komandos ir pasirūpinkite, kad ji būtų įvairi.
Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė ir Europos inovacijų taryba
Prasideda nauja inovacijų banga – giliųjų technologijų inovacijos, grindžiamos pažangiausiais mokslo, technologijų ir inžinerijos pasiekimais, fizinėje, biologinėje ir skaitmeninėje srityse pasiektą pažangą neretai derinant su potencialu kurti daugelio pasaulinių problemų sprendimus.
Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje ES siūlo konkrečias naujas priemones, kuriomis siekiama padėti novatoriams, įskaitant giliųjų technologijų startuolius, sėkmingai pateikti inovacijas rinkai.
Europos inovacijų taryba (EIC) remia perspektyviausius Europos pažangiųjų technologijų startuolius, kad jie galėtų plėsti savo proveržio inovacijas naudodamiesi viešosios dotacijos ir ilgalaikio kapitalo investicijų naudojant EIC fondą deriniu. Fondas taps didžiausiu ankstyvojo etapo investuotoju į giliąsias technologijas Europoje: EIC sutelks 10 mlrd. EUR, kad iš kitų privačių investuotojų būtų pritraukta 30–50 mlrd. EUR.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
