Tuo metu mažiausiai pokyčių dėl poveikio aplinkai, lietuvių nuomone, reikia prekybos ir paslaugų sektoriuose.
„Tam, kad ES pavyktų tapti klimatui neutralia ekonomika, rimtų veiksmų turi imtis visos valstybės narės. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. bendras mūsų šalies CO2 emisijas sumažinti trečdaliu. Tam reikalingos reikšmingos permainos tose srityse, kur emisijų pėdsakas yra didžiausias. Mūsų apklausa parodė, kad visuomenės suvokimas apie didžiausią poveikį darančius sektorius gana taikliai atitinka realią situaciją,“ – pranešime spaudai sako banko Tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.
Transporto sektorių kaip tą, kuriame reikia reikšmingiausiai mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įvardijo 49 proc., pramonės ir gamybos sektorių – 42 proc., o energetikos sektorių – 38 proc. respondentų. Pagal realų poveikį aplinkai sudarytas sektorių sąrašas labai panašus. Paskutiniais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje daugiausiai CO2 emisijų generuoja transporto ir energetikos sektoriai, toliau rikiuojasi žemės ūkio ir pramonės sektoriai.
Vykstančios permainos
Šiuo metu permainos santykinai sparčiai vyksta energetikos srityje, kur ir verslas, ir gyventojai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius, kaip vėjo ar saulės elektrinės. Remiantis banko duomenimis, gyventojams suteiktų paskolų suma saulės elektrinėms 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo maždaug 7 kartus. Be to, šiemet toliau stebimas augantis poreikis atsinaujinančių energetikos projektų finansavimui.
Kalbant apie gamybos sektorių, banko atstovė pastebi, kad per artimiausius kelerius metus dėl naujų ES tvarumo reikalavimų pokyčiai laukia nemažos dalies šio sektoriaus įmonių. Jos turės pradėti matuoti savo poveikį aplinkai ir išsikelti pamatuojamus tvarumo tikslus. Atsiras įvairių paskatų emisijoms mažinti, palaipsniui didės eksporto partnerių reikalavimai.
Tuo metu proveržiui transporto srityje gali reikėti daugiau laiko. Nors ES mastu naujų lengvųjų automobilių su vidaus degimo varikliu pardavimas bus uždraustas nuo 2035 m., perėjimas prie mažiau taršių transporto priemonių šiuo metu vyksta lėtai.
Nepaisant to, kad ir gyventojai, ir verslas vis dažniau pasirenka aplinkai draugiškesnius automobilius su žema emisija, į Lietuvą ir toliau įvežama didelė dalis naudotų taršesnių automobilių, o daugiau kaip 60 proc. visų lengvųjų automobilių šalyje sudaro 10-15 metų senumo transporto priemonės su dyzeliniu varikliu.
Tuo metu nulinių emisijų transporto priemonė – elektromobilis, – Lietuvoje vis dar itin mažai paplitęs. „Elektromobiliai dėl statistiškai didesnės kainos ir nepakankamai išplėtotos viešosios įkrovimo infrastruktūros kol kas yra retas pasirinkimas ir tarp gyventojų, ir juo labiau tarp įmonių. Jų dalis sudaro vos 1-2 proc. visų įregistruojamų automobilių“, – pastebi K. Semionovaitė.
Poveikį pajus per vartotojų lūkesčius
Prekybos ir paslaugų sektoriai buvo rečiausiai įvardijami kaip tie, kuriuose reikia reikšmingų pokyčių mažinant poveikį aplinkai. Juos paminėjo mažiau nei 10 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, ekspertai pastebi, kad šie sektoriai gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant tvaresnę ekonomiką. Tą jie gali daryti ne tik rinkdamiesi tvaresnius prekių tiekėjus, bet ir skatindami pirkėjus daryti tvarius pasirinkimus.
„Prekybininkai greitai gali pajusti ir didėjančius vartotojų lūkesčius. Remiantis apklausos duomenimis, 4 iš 10 vartotojų yra pasirengę savo kasdieniais pasirinkimais prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai parodo, kad įmonės jau šiandien turėtų gebėti vartotojams suteikti informacijos, koks yra jos produktų ir paslaugų poveikis aplinkai, kokių žingsnių įmonė imasi, kad tas poveikis būtų mažinamas“, – sako K. Semionovaitė.
Daugiau skaidrumo iš įmonių artimiausiais metais pareikalaus ir nauja ES direktyva, skirta griežčiau kontroliuoti įmonių „žaliuosius pažadus“ (angl. Green Claims Directive). Ji turėtų apsaugoti vartotojus nuo vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ ir tiksliai apibrėžti reikalavimus prekėms ir paslaugoms, kurios gali būti pristatomos vartotojams kaip tvarios ar žalios. K. Semionovaitės teigimu, tai dar labiau padidins skaidrumą ir prisidės prie geriau informuotų pasirinkimų bei visuomenės sąmoningumo.
