Sugrįžtančių darbuotojų tendenciją jaučiantys Lietuvos verslai patvirtina užsienio duomenis: pas mus, kaip ir kitose šalyse, po karantino pasijautė sugrįžėlių bumas, o vidutinė darbuotojo „pasivaikščiojimo“ kitur trukmė yra apie metus, rašoma pranešime spaudai.

Ilgėja naujokų adaptacijos laikotarpis

Organizacijoms ši tendencija atveria naujų galimybių: tikėtina, kad apie 20-30 proc. naujų darbuotojų yra sugrįžtantys senieji kolegos, tad bent penktadalį darbuotojų pritraukimo bei samdos biudžetų gali būti verta skirti būtent santykiams su organizacijų alumnais puoselėti.

Bet tuo pačiu tai reiškia, kad penktadalis įmonės naujokų yra rizikos zonoje: jie itin jautrūs tam, kas vyksta organizacijoje, yra linkę lyginti ją su ankstesniu darbdaviu, o ši delikati jų savijauta trunka ilgiau nei tipinis įvedimo 3-6 mėnesių laikotarpis – apie 13 mėnesių.

„Pas mus sugrįžusių darbuotojų skaičius šiemet yra dar didesnis, nei pernai. Pandemija ir karantinas žmones išvargino, dalis jų – išėjo iš darbo, pailsėjo, o po metų kreipėsi dėl sugrįžimo į Tele2”, – teigia šio mobiliojo ryšio operatoriaus žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims Ieva Gražienė.

Anot jos, dvi pagrindinės darbuotojų grįžimo priežastys yra kultūra ir galimybės užsidirbti. „Geriems darbuotojams, kuriems buvo artimos mūsų vertybės, durys visada lieka atviros“, – pripažįsta ji.

Tvirti ryšiai – pagrindas sugrįžti

Lietuvos verslų įžvalgos patvirtina ir kitus duomenis apie sugrįžimo priežastis: kuo stipresni socialiniai ryšiai organizacijos viduje, tuo labiau tikėtina, kad darbuotojas bus linkęs sugrįžti.

„Tvirtas santykis su darbuotoju yra pagrindas. Niekada negriauname ryšio su organizaciją paliekančiu žmogumi, leidžiame suprasti, kad jis yra laukiamas ateityje“, – teigia 7 komunikacijos agentūras valdančios įmonių grupės „Havas“ personalo vadovė Justina Liorenšaitė.

Jos teigimu, Lietuvos darbo rinka yra maža, o reklamos industrija – dar mažesnė, tad palaikyti artimus kontaktus ir stebėti žmonių karjeros posūkius tampa įprastu reiškiniu. „Visada įsidėmime išeinančiųjų karjeros lūkesčius ir ambicijas, o atsiradus pozicijai, kuri gali būti įdomi, pasidaliname informacija apie naujas galimybes“, – išduoda ji.

Nors „Havas“ gali pasiūlyti darbuotojams horizontalią karjerą plečiant savo kompetencijas į kitas komunikacijos disciplinas, J. Liorenšaitė teigia, kad darbuotojų noras išbandyti save ne agentūroje, kitokios patirties siekis, noras „pasimatuoti“ kultūrą, būdingą kitokiam verslo modeliui, yra natūralios darbuotojų kaitos šioje rinkoje priežastys.

„Suprantame, kad per išsiskyrimo laikotarpį ne tik įmonė auga ir keičiasi, tačiau ir darbuotojas įgyja daugiau kompetencijų. Grįždamas pas mus ji atsineša kitokį požiūrį, jo motyvacija yra aukšta, tuo pačiu jam lengviau įsilieti atgal į komandą, nes jis pažįsta procesus, kultūrą ir kolegas“, – sugrįžtančių darbuotojų pliusus vardina J. Liorenšaitė.

Sugrįžtantys – ne „katė maiše“

Jai antrina Tele2 žmogiškųjų išteklių direktorė Baltijos šalims: „Naujos sugrįžtančiojo žinios ir patirtis, trumpa ir sklandi integracija yra svarbūs pliusai. Be to, mes itin vertiname tai, kad sugrįžtantys žmonės tampa tikrais įmonės ambasadoriais: jie skleidžia informaciją į išorę apie tai, ką gero turėjo dirbdami Tele2, kas jiems čia patiko, kuo džiaugėsi, gali pasvertai palyginti mūsų organizaciją su kitu darbdaviu. Buvęs darbuotojas ir darbovietė vienas kitą puikiai pažįsta, todėl procesas vyksta sklandžiau“, – apibendrina Ieva Gražienė.

VMG grupės Personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė pastebi, kad darbuotojų sugrįžimo tendencija pastebima ne tik pramonės įmonių administracijoje, tačiau ypač ryškiai ji matoma gamybos padaliniuose, kurie veikia regionuose.

„Čia tokie atvejai pasikartoja nuolat. Mums tokie žmonės – galimybė tausoti resursus, išvengti klaidų ir veikti efektyviau, tad sugrįžtančiųjų visada laukiame. Jų atrankos ciklas bei integracijos procesas paprastai būna trumpesnis“, – pasakoja R. Mačiulskienė.

Sugrįžta ir geriausi darbuotojai

„Visier” tyrimas rodo, kad organizacijoms iš akiračio neverta paleisti net ir pačių geriausių išeinančių darbuotojų – daugiau nei ketvirtadalis „bumerangų” yra būtent tokie. Visgi didžioji dalis sugrįžtančiųjų – vidutinio našumo darbuotojai.

Kad įmonei svarbius darbuotojus organizacija skatina sugrįžti pripažįsta ir R. Mačiulskienė. „Prieš išeinant iš darbo dažniausiai turime „atsisveikinimo“ pokalbį, kurio metu vertę organizacijai kuriantiems darbuotojams visada pažymime, jog jie laukiami grįžti į kompaniją. O sulaukę žinutės apie siekį grįžti, trumpiname atrankos ciklą, kadangi kandidatą puikiai pažįstame“, – teigia ji.

Laikas koreguoti personalo strategijas

Įdomu tai, kad atgal į darbovietę yra priimami ir apie 5 proc. „bumerangų“, kurių veikla išėjimo metu įmonėje buvo prastesnė, nei vidutiniška.

„Šių darbuotojų priėmimas atgal gali reikšti, kad įmonė nežino, kurie jos darbuotojai dirba našiau, kurie – ne taip efektyviai. Vertindamos šį rodiklį organizacijos galėtų išvengti klaidų, kai sugrįžti į darbą siūloma ne patiems geriausiems buvusiems kolegoms”, – teigia personalo praktikė ir karjeros konsultantė Lina Dumskė.

Ji primena, kad sugrįžtančių darbuotojų tendencija organizacijas skatina ne tik išnaudoti naujas galimybes, bet ir kruopščiau rūpintis naujai pasamdytais žmonėmis, kurie per pirmuosius darbo organizacijoje metus gali būti lengvai suvilioti grįžti pas savo ankstesnius darbdavius.

„Pažadų laikymasis yra kritinis: duokite naujam darbuotojui tai, dėl ko susitarėte, nes neišpildyti jo lūkesčiai yra pirmoji priežastis, kodėl žmonės svarsto sugrįžti ten, kur „žolė buvo žalesnė”.
Antra, organizacijoms įprastą 3-6 mėnesių naujoko įvedimo laikotarpį verta ilginti dvigubai, nes darbuotojai linkę sugrįžti pas savo buvusį darbdavį per visus pirmuosius darbo naujoje organizacijoje metus“, – pataria konsultantė.

„Iš kitos pusės, tai taip pat reiškia, kad esant norui susigrąžinti savo buvusį darbuotoją jį verta pakalbinti būtent praėjus metams po išėjimo kitur. Tai – natūrali proga pakalbinti buvusį kolegą, kuri, žinoma, bus efektyvesnė, jei kartu bus pasiūlytas ir aukštesnis atlyginimas bei naujos pareigos.
Šias pastangas suporavus su organizacijos strategija ir taktinėmis priemonėmis, skirtomis palaikyti santykiams su alumnais, darbuotojų sugrįžimo tendenciją pavyks išnaudoti visu 100 procentų“, – sako L. Dumskė.