Apie pandemijos iššūkius, naujas galimybes ir gamybinės įmonės planus pasikeitus situacijai visame pasaulyje kalbamės su „Geras baldų fabrikas“ (Freda) vykdančiąja direktore Aiste Čičirkiene.
– Kaip baldų gamintojai esate priklausomi nuo vieno pagrindinio kliento „Ikea“. Karantino metu buvo uždarytos baldų parduotuvės. Kas vyko su Jūsų gamyba ir užsakymais?
– „Fredos“ abi įmonės nebuvo kažkuo išskirtinės, kurios nebūtų susidūrusios su pandemijos iššūkiais. Aišku, pirmoji banga buvo ta, kad nežinojome, kas bus – trūko ir informacijos, ir supratimo, kiek visa rimta. Buvo minčių ir stabdyti gamybą, ir investicijas, bet tikrai labai džiaugiuosi, kad išlaikėme šaltą protą ir didelį tikėjimą. Net drastiškai nukritus per dieną užsakymams nestabdėme gamybos, gaminome savo produkciją į sandėlį, kol mums leido galimybės.
Kaip ir minėjau, tikėjome, kad krizė trumpalaikė. Aišku, vėliau sustabdyti gamybą buvome priversti, bet žmonių sveikatą išsaugojome ir po prastovų grįžome nesumažėjusiu kolektyvu.
Antrosios bangos metu, skirtingai nei pirmosios, mes jau šiek tiek patikėjome rinka. Kai pradėjo Lietuvoje augti koronaviruso skaičiai, daugiau dėmesio pradėjome skirti darbuotojų sveikatai. Įpročiai buvo likę po pirmosios bangos, bet pradėjome dar labiau šviesti ir apie skiepus darbuotojus.
Tuo pačiu mus užklupo ir staigmenų pateikė žaliavų rinka. Mes buvome šiek tiek pasigaminę produkcijos iš anksto, bet po pirmosios bangos viskas labai greitai buvo iššluota. Žaliavų krizė prasidėjo nuo šių metų pradžios.
Ir minčių dėl jos kyla – kiekvieną dieną galvojame, ar teks stabdyti gamybą, ar ne. Situacija nuo naujų metų iki dabar panaši.
– Kas daugiausiai sukelia bėdų – sutrūkinėjusi logistikos grandinė ar išaugusios kainos?
– Žaliavų kainos pradėjo augti nuo šių metų pradžios ir pasiekė tokį lygį, kur, manau, niekas dar nėra matę tokio kainų lygio. Kainos iš esmės didėja ne dėl padidėjusių kaštų, bet dėl padidėjusios paklausos.
Turime tiekėjų, kurie mums teikia žaliavas kainomis, paremtomis kaštais, ir tos kainos paaugo šiek tiek, bet turime tiekėjų, kurie labai stipriai naudojasi situacija, ir kainos yra du ir daugiau kartų pakeltos. Susiduriame ir su kaštų situacija ir pamažėjusiu prieinamumu. Dėl to mes prisitaikome keisdami gamybos planus dėl vėluojančių žaliavų ar komponentų. Žinoma, tai mažina mūsų gamybos efektyvumą, bet mes visais būdais stengiamės visiškai gamybos nesustabdyti, ką, girdime, yra jau tekę daryti kolegoms Vokietijoje ar Lenkijoje.
– Kokių pavyko pandemijos situacijoje įžvelgti teigiamų dalykų savo sektoriuje?
– Jei kalbėti apie galimybes baldų sektoriuje, tai jam pasitarnavo išpopuliarėjusi interneto prekyba. Tikrai dalis žmonių anksčiau baldų nepirko internetu. Kai užsidarė parduotuvės, žmonės, matyt, išmoko užsisakyti komodą ar knygų lentyną internetu. Tai tikrai labai padidino prieinamumą. Tai mums automatiškai padidina ir užsakymų kiekį.
Baldų poreikis išaugo ir dėl nuotolinio darbo. Tie žmonės, kurie neprarado pajamų, pradėjo galvoti, kaip atsinaujinti savo namų aplinką. Jie pradėjo pirkti naujus baldus, langus, grindis.
Aišku, čia ir neigiama yra pusė, nes pradėjus darytis žmonėms remontus ir suaktyvėjus statybų sektoriui, mūsų visos žaliavos nutekėjo į statybų industriją.
Kitas dalykas, visi atradome naujų darbo metodų – ir ne tik nuotolinį darbą. Pavyzdžiui, mes paleidome naują gamybos liniją per atstumą. Prasidėjus pirmajai pandemijos bangai, kai viskas buvo uždaryta, technikai iš užsienio negalėjo atvykti, o mes jau turėjome įrangą čia. Ji buvo visai nauja mums ir sugebėjome be atvykusių specialistų ją paleisti ir pradėti gaminti naujas prekių grupę savo klientui.
– Vienas iš aktualių įmonėms šiandien klausimų – darbuotojų skiepijimasis. Kaip sekasi jūsų įmonėje?
– Per abi įmones turime daugiau nei 50 proc. darbuotojų pasiskiepijusių arba persirgusių. Mūsų pozicija – žmonių sveikata mums didžiausias prioritetas ir tikrai savo gamyboje ir kitoje veikloje naudojame pažangiausias technologijas ir tikime mokslu. Esame įsitikinę, kad tik skiepai gali padėti pažaboti pandemiją, todėl nusprendėme pamotyvuoti savo darbuotojus. Iki rugsėjo 15 d. darbuotojai, kurie bus pasiskiepiję, gaus po 100 eurų dovanų kuponus, kuriuos darbuotojai galės išleisti prekybos centre.
Aišku, tai mums kainuos daugiau nei 100 tūkst. eurų, tačiau taip tikime, kad žmonės bus paskatinti ir greičiau, ir gausiau vakcinuotis.
Jei kalbėti apie skiepus, dėkui Kauno rajono ir miesto savivaldybėms, kurios padėjo organizuotis pirmas skiepijimosi iniciatyvas įmonėje. Dabar kviečiamės skiepų autobusus, kurie atvažiuoja į mūsų teritoriją.
Mūsų tikslas, kad pasiskiepytų daugiau nei 80 proc. darbuotojų, o jei bus daugiau, bus tik laimėjimas.
– Ar svarstote galimybę atleisti darbuotojus, kurie visgi atsisakys skiepytis?
– Ne, mes tikime, kad reikia susitarti su darbuotojais ir tik švietimu galima paskatinti juos skiepytis. Mes galvojame, kad pavyks pasiekti tuos 80 proc. Jei ne, tai nuo rugsėjo 1 d. tuos žmones, kurie nepasiskiepiję, testuosime kartą per savaitę greitaisiais testais.
– Ramiau pagyvenę vasarą vėl jaučiame naują pandemijos bangą. Ar jaučiate šį kartą pasiruošę? Kaip?
– Kaip ir minėjau, pirmoji banga buvo nežinomybė, paskui jau žinojome, ko laukti. Dabar darysime tą patį – tik jei dar skiepai mums padės, tai bus tik didesnis pliusas.
– Kokią įtaką pandemija turėjo jūsų plėtros planams, investicijoms? Kaip jos keitėsi?
– Plėtros nestabdėme, bet kiekvieną savo sprendimą vertinome ir stebėjome aplinką, kaip viskas vyksta. Sprendimus priiminėjome įmonės viduje, tačiau labai daug tarėmės ir diskutavome su mūsų partneriais – klientu, banku.
Tik prasidėjus pirmai pandemijos bangai buvo priimti tam tikri plėtros ir augimo sprendimai ir šiai dienai jie atrodo, kad buvo teisingi. Pandemija pasaulio nesustabdė.
– Šiuo metu daug verslų skundžiasi darbuotojų trūkumu. Minėjote, kad jūs darbuotojų, stojus darbui, neatleidote. Jums šis klausimas neaktualus?
– Kai darbas yra įdomus ir už jį gerai moka, tai lengviau darbuotojus prisitraukti. Vėliau tereikia išugdyti jų kompetencijas ir lojalumą. Mūsų visos gamybinės linijos yra automatizuotos ir robotizuotos ir linija susideda iš kelių ar keliolikos mašinų, kurios bendrauja tarpusavyje. Mums darbuotojai reikalingi išmanūs, tiek kurie prižiūri robobotus, tiek tie, kurie ruošia linijoms užduotis. Labai gerai, kad turime Kauno technologijos universitetą, Kauno kolegiją, kitas specialiąsias mokymosi įstaigas ir jos paruošia mums pamatinę specialistų bazę.
Turime „Fredos“ akademija, kur suteikiame galimybę ne tik naujiems, bet ir esamiems darbuotojams augti ir suteikiame jiems ne tik profesines, bet ir perduodame „Fredos“ kultūrą.
Taip pat turime motyvacinę sistemą, kur darbuotojo atlyginimas priklauso nuo pasiektų rezultatų. Kai mūsų abi įmonės auga, tai nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ką jis gali užsidirbti.
– Karantino metu didelė dalis gyventojų puolė atsinaujinti namus. Galima sakyti paklausa išaugo neorganiškai. Ar nebus dabar staigaus baldų paklausos kritimo?
– Šiai dienai prognozuoti nedrįsčiau. Kad mes naujų patirčių gavome ir pasinaudosime, tai faktas. Taip, gal žmonės pradės daugiau keliauti dabar ir galbūt apsistatę namus savo pajamas skirs atsidarančiam pasauliui, bet tikrai nedrįsčiau dėlioti, kaip čia viskas bus.
– Užsidarius „Ikea“ parduotuvėms tikriausiai vėl pajautėte, ką reiškia būti priklausomam nuo vieno užsakomo. Ar nemąstėte pradėti dairytis į daugiau užsakovų?
– Ne, tokių minčių neturime jau labai daug metų ir, manau, neturėsime dar daug metų į ateitį. Mūsų klientas yra labai rimtas, patikimas. Pandemijos metu gavome didelę pagalbą iš jo, todėl jokių panašių minčių nebuvo.
– Šiuo metu viena aktualiausių verslui temų – tvarumas. Ką jūs darote šiame srityje?
– Jei kalbėti apie produkciją, tai planuojame žaliuosius projektus su žaliavų tiekėjais, kur vystome žaliavas, kad jos būtų pagamintos iš perdirbtos žaliavos arba tiesiog pati žaliava galėtų būti perdirbama.
Kitas įdomus dalykas, kuris, manau, bus greitai ateityje, susijęs su klijais ir dažais, kurie kol kas yra gaminami iš naftos produktų. Tai tikrai netrukus jie bus gaminami iš bioproduktų.
O savo įmonėje jau dveji metai perkame tik žaliąją energiją. Turime kasmetinius taupymo auditus, kur siekiame sunaudoti kuo mažiau energijos. Logistikos padaliniuose jau kitais metais visi likę dujiniai krautuvai bus pakeisti į ličio jonų baterijomis varomus krautuvus.
Mūsų įmonės tikslas yra ambicingas, kad iki 2030 m. taptume klimatui neutralia įmone.
– Kokie pagrindiniai artimiausi darbai?
– Mūsų naujas fabrikas veikia jau 2,5 metų. Tai pagrindinis tikslas – pasiekti maksimalius pajėgumus. Dar šiek tiek trūksta, nes dar kai kurios investicijos tik pradeda įsivažiuoti. Taip pat statome logistikos centrą, tai kitų metų pirmame ketvirtyje savo pagamintą produkciją turėsime galimybę sandėliuoti arčiau gamybos.
