Papuošalai su inkliuzais

Vaikystėje, pasakojo Rūta, gėlės ir augalai buvo jos žaidimų objektas: rinkdavo juos vaizdingose Rietavo, kur gimė ir augo, apylinkių pievose, puošdavo savo žaidimų vietas, darydavo vadinamuosius „sekretus“ – kompozicijas po stiklu. Matė grožį visur.

„Aš netgi sriuboj matydavau, kaip įspūdingai plaukioja rutuliukai, persikeičia vienas su kitu, išnyksta. Būdavo, namiškiai sakydavo, ką tu ten įsižiūrėjai, o man būdavo gražu, – prisimindama juokėsi feisbuko puslapio „Decoruta“ autorė. – Ligi šiol tebeturiu savotišką grožio ligą: pamatau ką nors tokio, kad ir spalvoto popieriaus skiautę, ir man norisi kažką iš jos padaryti – dėlioju, mąstau, kas gali iš to išeiti. Ir norisi tuo, ką sukuriu, dalintis.“

Taip gimsta spalvingi Rūtos atvirukai, kuriuose dominuojantis motyvas – paukštis, kaip laisvės simbolis, ir širdelės, kaip meilės ir bendrystės ženklas.
Kitą R. Šalnienės rankdarbių kolekcijos, beje, gausiausios, dalį sudaro papuošalai – auskarai, pakabukai, apyrankės su augaliniais motyvais, o tiksliau su pačiais augalais jų viduje, savotiškais inkliuzais. Kiekviename kūrėjos sukurtame papuošale – ne vien sustingę augalai, bet per juos – ir laikas: pradedant nuo pavasarį pražystančių neužmirštuolių, gudobelių, vidurvasarį džiuginančių laukinių morkų, česnakų žiedų iki rudeniop išsiskleidžiančių šlamučių, žiemą galvas iš po sniego keliančių kerpių ir amžinai žaliuojančių kadagių.

Jų žiedynų dalis, miniatiūrines šakeles kretingiškė įkomponuoja į savo papuošalus, kuriamus iš epoksidinės dervos.
„Technologinis procesas nėra jokia naujiena, kūrėjai dalijasi tuo internete. Tačiau, kiek įdėsi dažų, kad išgautum pigmentą, kokius augalus panaudosi, priklauso nuo kiekvieno kuriančiojo matymo, išmonės. Pati kuriu ir nežinau, kas galutinai iš to išeis. Eksperimentuoju ir tai yra įdomiausia. Būna, kad sudžiovintas augalas papuošalo viduje per laiką pagelsta, vadinasi, kažkas nepavyko“, – atviravo kūrėja.

Skirtukai – tarsi vizitinė kortelė

Visi laisvalaikiu R. Šalnienės sukurti papuošalai – skirtingi, nes ir kiekvienas augalas – skirtingas, kaip ir visa, kas vyksta aplink mus, gamtoje.

„Man pačiai tiek netikėti augalų sprendimai, tiek inkliuzai kažkuo primena Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus – kažkokia paslaptis, savotiška mistika“, – teigė kūrėja.

Įdomūs ir R. Šalnienės kuriami skirtukai knygoms iš prabangių aksomo juostelių, kurias ji papuošia savo sukurtu medalionu su augaliniu inkliuzu. Ir tai Kretingos mieste jau tapo jos kūrybos vizitine kortele. Skirtukais estetiškose dėžutėse, papuošalais, atvirukais moteris džiugina kretingiškius kalėdinėse mugėse Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje ar per Kretingos miesto šventę, Šv. Antano atlaidus.

Paklausta, ką jai, kuriančiai tik laisvalaikiu – Rūta dirba administratore SPA entre „Levanda“ – teikia pats kūrybos procesas, atsakė: „Vienareikšmiško atsakymo neturiu. Tiesiog traukia daryti tai, kas gražu. Tą turėtume daryti kiekvienas, kaip mokame ir galime. Aš manau, jeigu grožis ir neišgelbės pasaulio, tačiau bent nuspalvins kasdienybę ir pakylės viršum pilkumos.“

Grožio pajautimas – iš šeimos

Grožio pajautimas R. Šalnienei įskiepytas šeimoje: jos žodžiais, augalus mylėjo, darželius puoselėjo ir gydyti augalais mokėjo močiutė Agnieška ir mama Birutė Rutkauskienė, o tėtis Vytas Rutkauskas, vadovaujantis Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui ir puoselėjantis didikų Oginskių paveldą, jų atminimą, pelnytai vadinamas miestelio dvasia, krašto šviesuoliu.

„Šeimoje augome 5-iese. Tėtis sekmadieniais mus susodindavo ir skaidrėse rodydavo M. K. Čiurlionio paveikslus, pasakodavo istorijas apie Oginskių šeimą ir jos likimus“, – atviravo moteris.
Neabejotinai todėl Rūta paveldėjo stiprią trauką menui – nors yra baigusi teologijos studijas Vytauto Didžiojo universiteto Šv. Antano religijos studijų institute Kretingoje, tačiau, trokšdama specialių floristikos žinių, jų sėmėsi specialiuose kursuose.

Rūtos šeima – taip pat kūrybinga: vyras Audrius Šalnis – „Ilex“ grupės muzikantas, atlikėjas, pats kuriantis muziką, yra išleidęs du albumus „Basomis po mėnulį“ ir „15:43“. Šeimoje užaugo 3 vaikai, kuriems taip pat būdingas meno pojūtis: 21-erių Dominykas, kaip ir tėtis, muzikuoja, 17-metė Agota, baigusi Kretingos meno mokyklą, kuria animaciją ir videoklipus, o jaunėlė 11-metė Eleonora piešia, taip pat domisi sesers veikla, abi ypač žavisi japonų meno estetika.