Nuo šokolado iki programavimo – Pauliaus kelias iki trokštamos specialybės nebuvo trumpas

Nors šiandien Paulius Sakalauskas sėkmingai dirba IT srityje, iki mėgstamo darbo lietuvių įkurtame globaliai veikiančiame startuolyje jis nukeliavo netrumpą kelią. Koją kišo moksleiviški sprendimai, karjera vedė nuo šokolado prie kompiuterinių žaidimų, o galiausiai apkarto nuotolinis savarankiškas darbas, kurį Paulius turėjo galimybę išbandyti kur kas anksčiau, nei dauguma. Anot jo, pokyčius dažniausiai lemia impulsyvūs, bet pasiteisinantys sprendimai.

Technologijos domino nuo mažumės

Polinkį domėtis technologijomis Paulius turėjo nuo vaikystės – savo rajone jis buvo žinomas kaip tas, kuris gali padėti „su kompiuteriais“ – išspręsti smulkias technines problemas ar iš naujo įdiegti programinę įrangą.

Mokykloje vykdant profiliavimą, Paulius užtikrintai rinkosi informacinių technologijų dalyką ir susipažino su programavimu. Tačiau priartėjus stojimams susizgribo, kad įstoti į šios srities studijas negalės, nes nebuvo pasirinkęs fizikos ir nelaikė reikalingo egzamino.

Išsirinkęs kitą patrauklią programą, kurioje galėtų studijuoti nemokamai, Paulius tapo transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studentu. Pagrindinė transporto ekonomisto užduotis – įvairaus rūšių transporto problemų sprendimas, pavyzdžiui, optimalių maršrutų sudarymas, kad kurjerių darbas būtų efektyvus.

Studijų metu Pauliui pavyko išvykti mokytis į Daniją, todėl jis įgijo ne tik transporto ekonomikos, bet ir verslo bei rinkodaros žinių. Jos pravertė specialistui pirmuosiuose darbuose – įgijęs iš karto dviejų specialybių diplomą, transporto ekonomistu Paulius niekada nedirbo.

Darbas nuotoliu nesužavėjo

Pradėjęs nuo vadybininko pareigų aukštos kokybės šokoladą gaminančioje įmonėje, neilgai trukus Paulius grįžo prie kompiuterių – dirbo technikos ir vaizdo žaidimų pardavimų vadybininku, o vėliau – jų distributoriumi.

„Įmonės biuras buvo įsikūręs Taline, o aš dirbau jos atstovu Lietuvoje. Gerokai iki pandemijos galėjau išbandyti, ką reiškia dirbti iš namų: tam tikra prasme atsikelti ir užmigti darbe. Pirmaisiais metais dirbti vienam ir savarankiškai planuotis darbus man patiko, sulaukdavau ir susižavėjimo pilnų komentarų, kad taip dirbti – „kažkas tokio“. Vėliau ėmiau justi, kad trūksta bendravimo, iššūkių, darbas tapo monotoniškas“, – pasakoja P. Sakalauskas.

Nusprendęs keisti veiklą, pirmiausia jis ieškojo produkto vadovo darbo B2B („verslas – verslui“) įmonėse. Pastebėjęs, kad norimoms pozicijoms reikalinga patirtis IT srityje, Paulius nusprendė jos įgyti programavimo mokykloje, kur pasirinko „backend“ srities kursus. Jie apima programavimo kalbas, kuriomis parašyta progaminės įrangos dalis nėra matoma galutiniam vartotojui.

„Pradedančiųjų kurse buvo paprasta. Supratęs, kad šiokių tokių įgūdžių jau turiu, nusprendžiau tęsti ir antrajame lygyje. Ten jau buvo kiek sudėtingiau, o mokymasis panašėjo į darbą – užsiėmimuose praleisdavau visą dieną. Vėliau programuoti vaikus tokioje mokykloje ėmiau mokyti ir pats“, – pasakoja Paulius.

Darbo paieškos neužtruko

Žinodamas, kad potencialiam darbdaviui dar negali pasiūlyti daug, jis ieškojo pozicijų, skirtų pradedantiesiems. Išsiuntęs vos kelis gyvenimo aprašymus, Paulius sulaukė automatizuotos rinkodaros platformą vystančio startuolio „Omnisend“ kvietimo atlikti užduotį.

„Aplikavau į kokybės užtikrinimo specialisto poziciją. Kadangi įmonės vertinimu užduotį atlikau net per gerai, gavau pasiūlymą įsidarbinti techninės pagalbos srityje“, – pasakoja jis. Tiesa, tai nebuvo įprastas pasiūlymas pradedančiajam – techninės pagalbos skyrius įmonėje tuo metu dar nebuvo įkurtas ir Pauliui teko užduotis tai padaryti.

Techninės pagalbos specialisto darbas – užtikrinti, kad būtų greitai atsakytos tos vartotojų užklausos, kurių negali savarankiškai įveikti klientų aptarnavimo specialistai, tačiau programuotojų darbas sprendimui nėra būtinas arba tam reikia tinkamai suformuluoti užduotį. Įkurti techninės pagalbos skyrių nuo nulio ir parengti užtenkamai specialistų, galinčių perimti Pauliaus darbą, užtruko maždaug pusantrų metų. Tuomet jis patraukė ten, kur iš esmės ir norėjo – programuoti.

Padėjo būdo bruožai

Pasak Pauliaus, atvirumas naujovėms ir pokyčiams ieškant mėgstamo darbo jam pravertė labiau nei žinios.

„Aukštasis išsilavinimas, žinoma, formuoja mąstymą, moko profesionaliai bendrauti, kalbėti viešai ar megzti naudingus ryšius. Taip pat studijos leidžia suprasti, kaip technologijos veikia iš esmės, todėl mokydamiesi universitete programuotojai įgyja stiprius pagrindus. Savarankiškai žmonės tam paprastai neskiria daug laiko. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įgyta specialybė tavęs niekaip neriboja“, – sako Paulius.

Naujas veiklas jis drąsiai išbando ir laisvalaikiu. Pavyzdžiui, priėmė kvietimą dainuoti vyrų chore „Sakalas“, nors iki tol, kaip pats sako, neturėjo nieko bendro su muzika. „Gal nuskambės nelabai atsakingai, bet pokyčių gyvenime smulkmeniškai neplanuoju. Stengiuosi tiesiog kažką sugalvoti ir to imtis. Man atrodo, man tai einasi pakankamai lengvai“, – sako P. Sakalauskas.

Jis priduria, kad panašiai kaip ir važiuojant motociklu, gyvenime koncentruotis į duobes neverta. „Tuomet į jas ir nuvažiuosi. Jei žiūrėsi į kelią greta – apvažiuosi. Taip ir kitur: kai kažko nori, kažkur eini, ten ir nueisi“, – sako jau 5 metus programuotoju dirbantis Paulius.

Svarbiausia – asmeninės savybės

Technologijų karjeros mokyklos suaugusiesiems „Vilnius Coding School“ skaitmeninės rinkodaros projektų vadovas Eligijus Labanauskas Delfi Karjerai teigia, kad svarbu suprasti, jog informacinės technologijos (IT) – nebūtinai programavimas. Ilgą laiką populiarios išlieka ir kitos rinkoje paklausios specialybės: duomenų analitika, testavimas bei vartotojo sąsajos (UX/UI) dizainas.

Norintiems išbandyti naują darbą, persikvalifikavimo specialistai pataria pirmiausia suprasti, ko trūksta jų profesinėje veikloje, kodėl kyla poreikis ją keisti.

O bet kurioje pasirinktoje srityje pirmiausia padės asmeninės savybės.

„Kartu su Vilniaus Universiteto mokslininkais atlikome tyrimą, kuris parodė, kad darbdaviams labiausiai rūpi santykį su profesija apibūdinančios savybės, pavyzdžiui, noras tobulėti bei imlumas naujovėms. Taip pat svarbūs socialiniai įgūdžiai: geranoriškumas, pozityvumas, tolerancija. Turint tinkamas savybes ir planą, techninių įgūdžių įgyti nesunku“, – sako Labanauskas.