„Po ekonomikos ir finansų studijų universitete teko išbandyti pačius įvairiausius darbus: nuo padavėjo ar barmeno pareigų Vilniaus senamiesčio restoranuose ir baruose iki vėliau sekusių finansų konsultanto ar projektų vadovo pareigų IT bei telekomunikacijų bendrovėse. Vienaip ar kitaip, dėl įvairių priežasčių niekada nejutau pilnaverčio pasitenkinimo tuo, ką darau, o tai nuolatos skatino domėtis naujomis karjeros galimybėmis“, – Marijaus pasakojime save gali atpažinti ne vienas.

Pokyčių imtis paskatino pervargimas

Paskutiniai darbai prieš persikvalifikuojant buvo tiesiogiai susiję su pardavimais ir projektų valdymu.

„Dirbau su didelės apimties verslais, prekybos ir pramogų centrais. Darbo pobūdis reikalavo, kad vienu metu būčiau keliose vietose, o klaidos tokioje srityje buvo sunkiai toleruojamos. Ilgainiui supratau, kad patiriama įtampa pradėjo varginti. Galiausiai pastebėjau, kad praradau motyvaciją ir pradėjau kvestionuoti savo kuriamą pridėtinę vertę. Teko pripažinti, jog pervargau ir tai tapo pagrindine priežastimi, paskatinusia imtis pokyčių“, – teigia M. Bujokas.

Jam prasitarus, kad svarsto pradėti mokytis programavimo, draugai ir kolegos visai nenustebo. Tuo metu IT profesijų populiarumo banga jau buvo įgavus pagreitį. Dauguma turėjo patirčių iš savo asmeninės aplinkos, todėl nuomonės buvo įvairios: vieni skatino, kiti bandė atkalbėti ir visi turėjo tvirtus argumentus, kurie dažniausiai buvo grindžiami realiais pavyzdžiais.

„Vis tik po ilgų atidėliojimų nusprendžiau, jog „nepabandęs – nesužinosi“. Galiausiai, kas blogiausia gali nutikti? Žinojau, kad jeigu iliuzijos apie persikvalifikavimą subliūkštų, visada galima grįžti į sritį, kurioje jau turėjau ilgametės patirties“, – sako pašnekovas.

Neįvertinta konkurencija rinkoje

Pasak jo, tai buvo sprendimas, kurį pakankamai ilgai atidėliojo, todėl nuo pirmų minčių iki mokslų pradžios praėjo nemažai laiko. Vis tik apsispręsti padėjo valstybės teikiama kompensacija siekiantiems persikvalifikuoti, kurios pagalba turėjo galimybę mokytis nemokamai, – reikėjo tik pasiryžti.

„Prieš pradėdamas mokytis dar nebuvau tikras, kas mane išties domina, – Front-end ar Back-end programavimas, todėl domėjausi šių sričių panašumais ir skirtumais visais įmanomais būdais: nuo asmeninių konsultacijų su pažįstamais iki dalyvavimo reprezentaciniuose susitikimuose įvairiuose karjerų centruose. Galiausiai supratau, jog reikia išbandyti abi sritis, kad galėčiau pasidaryti asmenines išvadas, todėl buvo pasirinktas Full-stack programavimo kursas „Baltijos technologijų institute“, – pasakoja.
Nešiojamas kompiuteris

Mokymosi programa minėtoje programavimo mokykloje truko pusę metų, o užimtumas prilygo įprastinio darbo grafikui. Paskaitos prasidėdavo ryte ir baigdavosi gerokai popiet.

„Be visa ko, reikėjo atlikti paskirtus namų darbus, o norėdamas siekti maksimumo visada prašydavau dėstytojų papildomų užduočių. Toks ilgas nedarbo laikotarpis gąsdino, bet įtikinėjau save, jog po tokio kurso būsiu pasiruošęs geriau nei bet kas kitas ir darbą susirasti bus vieni juokai. Deja, tuomet dar nežinojau, kaip stipriai apsirinku. Laikotarpis, kurio prireikė persikvalifikuoti, buvo gerokai ilgesnis ir ne todėl, kad buvau prastas pradedantysis programuotojas – kursus baigiau aukščiausiais balais. Tiesa ta, jog daugelis bandančių persikvalifikuoti neįvertina konkurencijos rinkoje, kuri yra milžiniška. Taip yra todėl, kad pradedančiųjų yra kur kas daugiau, nei įmonių, norinčių juos samdyti, todėl dažnu atveju pradinių žinių, įgytų programavimo mokyklose, nepakanka išsiskirti iš minios, tam, kad taptum patrauklus kandidatas potencialiam darbdaviui“, – įvardija Marijus.

Tai supratęs, jis nutarė tęsti mokslus „Cognizant“ Sourcery for Front-end akademijoje, kurios metu turėjo galimybę ne tik gilinti jau turimas technines žinias, bet ir iš arti susipažinti su realiomis skaitmeninio produkto vystymo praktikomis. Čia kasdien mokėsi iš įmonėje dirbančių programuotojų specialistų, o sėkmingai užbaigęs 3 mėnesius trukusį kursą, gavo pasiūlymą prisijungti prie įmonės kaip jaunesnysis programuotojas.

Nuolatinės dvejonės

Anot pašnekovo, persikvalifikavimas – visapusiškai sudėtingas procesas, lydimas nuolatinių dvejonių. Visų pirma – savimi, visų antra – tuo, ką darai.

„Vis dėlto ryžausi mokytis programavimo, apie kurį iki tol praktiškai nieko nežinojau ir bandžiau įsilieti į darbo rinką, kurioje buvau visiškas naujokas. Tai buvo ypač sunku, atsižvelgiant į tai, jog buvau pasiekęs svarių karjeros rezultatų kitoje darbo srityje. Pragmatiškas mano būdas nuolat apie tai primindavo ir piršdavo mintį apie galimybes grįžti prie darbų, kuriuos gebu atlikti kur kas sėkmingiau“, – atvirauja jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad nepasitikėjimą savimi stiprino ir tai, jog mokantis programuoti ne kartą teko atsimušti į sieną: praktiškai viskas iš pirmo karto nepavykdavo. Ne ką mažesnis menkumo jausmas buvo apėmęs net tuomet, kai po daugiau nei metus trukusių mokslų, prisijungė prie pirmojo savo realaus projekto darbe. Nepaisant to, jog atrodė, kad turi pakankamai žinių, net kelias dienas negebėjo pajudėti iš mirties taško.

„Būtent tada užplūdo didžiausios dvejonės tuo, ką darau. Džiaugiuosi, jog šalia turėjau kolegas, skatinusius nepasiduoti ir padėjusius susidoroti su pirmaisiais iššūkiais. Prisimindamas savo pradžią galiu drąsiai teigti, kad didžiausia mano klaida, kuri stabdė progresą, buvo negebėjimas prašyti pagalbos. Visiškai natūralu, jog iš pradžių daug kas nesigauna taip lengvai, kaip norėtųsi, tad klausti šalia esančių neturėtų būti baisu. Galimybė nuolat konsultuotis ir mokytis iš labiau patyrusių – greičiausiais kelias į sėkmę, todėl niekada nenuvertinkite kolegų ar mentoriaus rolės jūsų aplinkoje“, – kalba jis.
Asociatyvioji nuotrauka

Motonijos nėra

„Šiuo metu švenčiu dviejų metų sukaktį įmonėje ir džiaugiuosi, jog sudėtingiausia profesinio kelio dalis jau įveikta. Programavimas – ypatingai dinamiška profesija. Čia viskas nuolat keičiasi, o technologijos, kurias naudojame kurdami skaitmeninius sprendimus, yra nuolat tobulinamos, todėl mokymasis – neatsiejama kiekvieno programuotojo darbo dalis“, – sako jis.

M. Bujoko nuomone, kasdieniai iššūkiai neleidžia užsisėdėti komforto zonoje, o tai apsaugo nuo daugelio darbuose patiriamos monotonijos jausmo. Kiekvieną rytą pradėdamas darbą jis žino, kad tikrai nenuobodžiaus, o tai ir yra didžiausia varomoji jėga ir tuo pačiu pasitenkinimas tuo, ką daro.

„Šiandien esu Front-end programuotojas, todėl natūralu, kad didžiąją dalį laiko praleidžiu rašydamas kodą. Nepaisant to, mano dienotvarkė yra kur kas įvairesnė, nei daugumai gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dirbu nedidelėje komandoje, todėl mano kalendoriuje nemenką dalį sudaro ir susitikimai ar skambučiai su jos nariais. Atsižvelgiant į tai, jog kuriame produktą pagal užsakymą, beveik kasdien tenka bendrauti ir su kliento atstovais. Reikia nepamiršti ir laiko, skiriamo įmonės vidiniams renginiams, bei valandų, kurias praleidžiu su kolegomis pradedančiaisiais programuotojais, padėdamas įveikti iššūkius, su kuriais pats susidūriau savo karjeros pradžioje. Dėl to kiekviena diena mano darbe yra kitokia“, – kalba pašnekovas.

Be to jis dalijasi, jog dirbant programuotoju, karjeros galimybės išties labai plačios.

„Supratai, jog programuotojo rolė ne tau? Ne problema – visada gali plėsti savo kompetencijas ir išbandyti save testuotojo ar duomenų analitiko rolėje. Nori daugiau laiko dirbti su žmonėmis? Tapk komandos ar techninio projekto vadovu. Domina tiesiog programavimas? Puiku! Sukaupus pakankamą patirtį, suteikiamos vyresniojo, vadovaujančiojo ar net architekto techninės rolės. Nereikia susidaryti išankstinės nuomonės, kad pradėjęs dirbti programuotoju, visą likusį gyvenimą tiesiog rašysi kodą – pasirinkimų apstu, todėl nuobodu tikrai nebus“, – pabrėžia Marijus.

6 patarimai tiems, kurie nusprendė persikvalifikuoti

„Šiandien esu įsitikinęs, kad programuoti gali kiekvienas. Jei tai tave išties domina, skatinu nebijoti pabandyti. Dirbu su puikiais specialistais, kurie dar visai neseniai buvo karininkai, mokslininkai, profesionalūs sportininkai ir pan. Galiu pasidalinti keliomis įžvalgomis, kurias svarbu suprasti, nusprendus pradėti pokyčio kelią:

Sudėtingumas. Žmonės baiminasi programavimo, nes tai yra kažkas, ko jie nesupranta. Teisybė ta, kad dauguma programuotojų, nepaisant jų patirties, kiekvieną dieną susiduria su problemomis, kurių nesupranta. Ir tai yra visiškai normalu. Programavimo sritis turi pernelyg platų techninį spektrą, kad viską mokėtum – tai tiesiog neįmanoma.

Progresas. Mokytis tikrai nėra lengva, tačiau rezultatai, mano nuomone, labiausiai priklauso nuo laiko, skiriamo programavimui. Suprasti teorinius principus – labai svarbu, bet realūs įgūdžiai lavinami taikant praktiką. Kuo daugiau programuosi – tuo geresniu specialistu tapsi.

Įsidarbinimas. Daugelis persikvalifikuojančiųjų mano, jog tai padarys per 3–6 mėn. Deja, tai pavyksta ypač mažai daliai bandančiųjų. Rekomenduočiau pasiskirti realų 6–12 mėn. laikotarpį, kuris realiau atspindi rinkos tendencijas.

Finansinė pagalvė. Ne kiekvienas įsivertina savo pasiruošimą persikvalifikavimui finansiškai. Kainuoti gali ne tik mokslai programavimo mokykloje, bet ir gyvenimas, kol sieki naujų tikslų. Taip pat santaupos gelbsti ir pirmaisiais pradedančiojo programuotojo metais, kai atlygio gali neužtekti išlaikyti įprastą gyvenimo kokybės lygį.

Atlygis. Lengva rasti darbo skelbimus programuotojams, kuriems siūlomos įspūdingos sumos. Deja, retas pastebi, jog šie pasiūlymai taikomi patyrusiems programuotojams, turintiems virš 3-5 metų darbo patirtį. Kai pradedančiųjų programuotojų skaičius rinkoje yra perteklinis, gali tekti priimti pasiūlymą ir su gerokai mažesniais atlygio rėžiais.

Vienatvė. Vyrauja nuomonė, jog programavimas – tai nuolatinis spoksojimas į kompiuterio ekraną. Galiu patikinti, kad taip tikrai nėra. Jūs būsite neatsiejama komandos dalis, todėl nuolat bendrausite su kolegomis ar klientais, spręsdami įvairaus pobūdžio klausimus. Komunikabilumas ir gebėjimas dirbti komandoje šioje srityje – ypač svarbus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją