Ieškodama darbo pagal specialybę Valentina nesyk išgirdo pastabų dėl savo amžiaus, tačiau nepasidavė ir per pusmetį pakeitė profesiją

Amžius ar patirties stoka – ne kliūtis apsisprendus pakeisti profesiją net ir vyresniame amžiuje: tą įrodo vilnietės Valentinos Velikajos pavyzdys. 18 metų dirbusi pardavimų vadybininke, praradusi darbą, moteris nenuleido rankų – po pusmetį trukusių kursų, kuriuos finansavo Užimtumo tarnyba, slaugos centre pradėjo dirbti slaugytojos padėjėja. Moteris atvira: šis darbas jai padėjo įveikti niūrias mintis, jog vyresnio amžiaus žmonių darbo rinkai nebereikia, maža to – padėti tiems, kam pagalba, dėmesys, atjauta ir bendravimas ypač svarbūs.

Amžius nesutrukdė imtis pokyčių

Kaip pranešime žiniasklaidai pasakojo Valentina, ieškodama darbo pagal specialybę nesyk išgirdo pastabų dėl savo amžiaus, tačiau pasitraukti iš darbo rinkos, iki pensijos likus dar keliolikai metų, neplanavo. Moters giminaitei patarus, jog dabar itin paklausi slaugytojų padėjėjos profesija, Valentina ėmė svarstyti, jog, galbūt, tai jos galimybė sugrįžti į darbo rinką.

Kadangi yra slaugiusi anytą ir savo mamą, žinojo, kokia vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sunkiai sergantiems, svarbi kasdienė pagalba ir bendravimas. Valentina pasakojo nesyk pagalvojusi norinti ir galinti jiems padėti. Pasidomėjusi, kaip galima įgyti šią profesiją, sužinojo, jog kursai trunka tik pusmetį, o ir mokslai gali būti finansuojami Užimtumo tarnybos, kas taip pat buvo svarbi paskata imtis pokyčių.

Moteris atvira: dirbant slaugytojos padėjėja, svarbus ir psichologinis, ir fizinis pasiruošimas, bet visų svarbiausia – tiesiog noras dirbti. „Man šis darbas – tikrai įdomus, galiu padėti sunkiai sergantiems žmonėms, būti šalia jų, jaustis reikalinga, o dirbdama komandoje – mokytis iš slaugytojų, gydytojų, reabilitacijos specialistų. Senjorams kasdienė pagalba labai svarbi, laukiama. Jie yra tie, kurie pastebi kiekvieną smulkmeną, netgi tavo nuotaikos pokyčius, todėl emocinis pasiruošimas ir stabilumas, dirbant šį tikrai svarbų darbą, labai reikalingas“, – kalbėjo V. Velikaja.

Renkasi skirtingų patirčių turintys žmonės

Kad slaugytojų padėjėjų profesija išties paklausi ir rinkoje jaučiamas jų trūkumas, patvirtina ir slaugos centro „Gemma“ personalo vadovė Irma Jukštienė. Saugytojų padėdėjo kvalifikaciją dažnai nusprendžia įgyti žmonės, patys slaugę artimuosius arba dirbę medicinos įstaigose, kol profesinė kvalifikacija šiems specialistams dar nebuvo privaloma. Taip pat, norintys padėti kitiems ir matantys šiame darbe prasmę. Dalis – apsisprendę pakeisti profesiją, prieš tai dirbę buhalteriais, vadybininkais ar mokytojais.

Dirbti slaugytojų padėjėjais jau antrame kurse gali ir slaugą studijuojantys studentai. Jiems aktualus lankstus darbo grafikas bei galimybė baigus studijas likti dirbti toje pačioje darbovietėje. Tokių atvejų – ne vienas: įgijusios išsilavinimą net trys slaugytojų padėjėjos Vilniuje veikiančiame slaugos centre savo darbą tęsia jau kaip bendrosios praktikos slaugytojos.

Profesijai įgyti – vos pusmetis

Slaugytojo padėjėjo kursai trunka iki šešių mėnesių. 70 proc. viso mokymosi laiko skiriama profesinei praktikai – jos pakanka pasiruošti dirbti savarankiškai ir perprasti šios profesijos subtilybes. Atlikus praktiką, laikomi du egzaminai, gaunamas valstybinis profesinio mokymo diplomas, suteikiantis teisę dirbti pagal šią kvalifikaciją.

Paklausta, kokios savybės svarbios renkantis šią profesiją, I. Jukštienė išskyrė bendravimą, emocinę ir psichologinę pagalbą ne tik slaugomam senjorui, bet ir jo artimiesiems. Svarbu domėtis medicinos naujienomis, nuoširdžiai norėti padėti kitiems. Apie šį darbą susimąstyti turėtų tie, į kuriuos artimieji noriai kreipiasi pagalbos, ir kurie padėdami kitiems nesijaučia blogai.

Įgijus kvalifikaciją, darbo vieta – garantuota

Profesijų meistrystės centro (PMC), kuriame ruošiami būsimieji slaugytojų padėjėjai, direktorė dr. Austė Kiškienė taip pat pabrėžė, jog vos pusmetį trunkantys mokymai žmonėms leidžia greitai įsilieti į darbo rinką, dar mokantis susipažinti su darbo aplinka, įgyti tiek praktikos, kad, pabaigus kursus, iš karto būtų galima pradėti savarankiškai dirbti. Slaugytojo padėjėjai laukiami ne tik slaugos ligoninėse, bet ir hospisuose, ligoninėse, senjorų namuose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose.

Kaip pastebi pašnekovė, slaugytojų padėjėjų mokymo programą PMC renkasi vidutinio amžiaus žmonės, norintys keisti profesiją. Vieni ilgus metus svajojo dirbti sveikatos priežiūros sistemoje, o sulaukę vyresnio amžiaus nusprendė, jog atėjo laikas savo gebėjimus bei charakterio savybes pritaikyti slaugos srityje. Į mokymo įstaigą kreipiasi ir tie, kurie nebenori dirbti nemėgstamo darbo, apsisprendė rinktis perspektyvesnę specialybę.

„Žmogus, pasirinkęs slaugytojo padėjėjo profesiją, jaučiasi reikalingas, nes jo tikrai reikia. Savo gebėjimais, patirtimi ir žiniomis jis prisideda prie visuomenės gerovės. Džiugu, jog šią profesiją vis dažniau renkasi būtent vyresnio amžiaus žmonės – jie tikrai gali baigti mokslus ir susirasti patrauklią darbo vietą“, – kalbėjo PMC direktorė.

Besimokantiems slaugytojo padėjėjo profesijos, dažnai skiriamas Užimtumo tarnybos finansavimas, ši profesija – paklausių sąraše. „Pastebime, jog jei finansavimas ir neskiriamas, žmonės vis tiek nori mokytis, jog įgytų profesiją, nes mato perspektyvą. Vidutinio amžiaus žmonės mokymąsi vertina daug rimčiau, jie nenori švaistyti nei lėšų, nei savo laiko, jiems svarbi garantuota darbo vieta. Pastebime ir tai, jog darbdaviai stengiasi siųsti mokytis tuos žmones, kurie neturi kvalifikacijos, tačiau turi motyvacijos dirbti. Dažnai iš vyresnių žmonių sulaukiame nuogąstavimų, ar sugebės mokytis, ar amžius – netaps kliūtimi, ar pavyks įsilieti į kolektyvą. Bet kuris, norintis dirbti, sėkmingai baigia mokymo programą, išlaiko egzaminus, o ir darbdaviai pasitiki vyresnio amžiaus darbuotojais, tad jiems visos galimybės atviros“, – apibendrino pašnekovė.