Rinkoje – nauja tendencija: darbdaviai nebenori vien darbu gyvenančių darbuotojų

Darbo rinkoje įsivyrauja nauja tendencija – darbdaviai nebenori per daug dirbančių ir ant perdegimo ribos balansuojančių darbuotojų, kurių savivertę palaiko tik darbinė veikla. Vis daugiau įmonių skatina darbuotojus skirti laiko pomėgiams ir poilsiui, nors tai lietuviams, pasak specialistų, nėra taip lengvai įveikiamas uždavinys.

Skatina negyventi vien darbu

Balanso paieškos – vienas sudėtingiausių dalykų lietuviams, tikina streso valdymo ir dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) trenerė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė, organizacijų koučingo specialistė Janina Sabaitė.

„Mes esame linkę labiau rūpintis kitais nei savimi“, – pastebi specialistė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad laimės suvokimas yra subjektyvus, tačiau remiantis įvairiais tyrimais, jaustis laimingais padeda savirealizacija, gyvenimo prasmė, vertybės, puoselėjami santykiai, patiriamas fizinis ir psichologinis saugumas, pakankamas finansinis pajėgumas.

J. Sabaitės teigimu, darbą paprastai matome kaip savirealizacijos dalį, tad profesija ir galimybė būti organizacijų dalimi yra svarbi pasitenkinimo jausmui. Taip pat darbas yra svarbi geros psichologinės sveikatos prielaida, nes suteikia pastovumą, saugumą, bendravimo ir daugelį kitų galimybių.

„Daugelis įmonių yra supratusios, jog persidirbęs ir perdegęs darbuotojas – prasčiausias variantas, todėl jos diegia ilgalaikes mindfulness, psichologinio atsparumo programas. Tai skatina darbuotojus negyventi vien darbu“, – sako J. Sabaitė.

Trenerės teigimu, pandemija, šalia vykstantis karas parodė, kad problemų ir sunkumų negalime numatyti, tačiau galime mokytis, kaip su tuo gyventi lengviausiu sau būdu.

Perdegimo prevencija – kruopštus planavimas

„Svarbu pažinti save, kad pajutęs pirmuosius perdegimo ir diskomforto simptomus, sustotum ir grįžtum prie tokio darbo ir poilsio režimo, kuris užtikrintų geresnį balansą“, – pataria Ivo Almanis, informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ komunikacijos, medijų ir technologijų industrijų vadovas Baltijos šalyse bei tarptautinės mokymų kompanijos „FranklinCovey“ treneris.

Jis pasakoja pats prieš daugiau nei dešimtmetį susidūręs su perdegimu, kurio nebenorėtų patirti dar kartą ir kuris privertė permąstyti prioritetus, kasdienius įpročius, pasirinkimus ir paprasčiausiai sustoti.

Eksperto nuomone, kai susiduriama su perdegimu ir atrodo, kad daugiau nieko nebesinori, tuomet kiekvienas turėtume sąžiningai savęs paklausti: kas man svarbu šiame gyvenimo etape? Vieniems svarbi karjera, kažkam svarbu rasti laiko pomėgiams, kelionėms, kitam – šeimai ir vaikams. Svarbu susidėlioti savo prioritetus, kuriuos tuomet reiktų įtraukti į kalendorių ir kasdienybę.

„Planai ir idėjos neturėtų likti tik popieriuje ar kalendoriuje, daug svarbiau – jų laikytis“, – primena treneris.

Vienas iš būdų įtraukti daugiau pilnatvės teikiančių veiklų į savo gyvenimą – pagalvoti, kas man patinka, kas teikia džiaugsmo? Verta prisiminti pomėgius, kurie anksčiau teikdavo pasitenkinimo, arba išbandyti ką nors naujo.

„Aš pats mėgstu sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą – bėgiojimą, vaikščiojimą, sporto salę, plaukimą. Stengiuosi darbo dienas planuoti taip, kad bent du kartus per savaitę darbo dienos pradžioje arba pabaigoje skirčiau laiko fizinei veiklai. Jei to padaryti nepavyksta, išeinu bent valandai pasivaikščioti gryname ore, tuo pačiu šį laiką derinu su skambučiais“, – savo patirtimi dalinasi I. Almanis.

Jis pasakoja, kad anksčiau bėgiodamas klausydavosi muzikos, bet tuomet suprato, kad tuo metu gali klausytis podkastų ar mokymų, o mindamas treniruoklį gali žiūrėti dokumentiką ar kitą aktualų vaizdo turinį.

„Taigi, svarbu būti lanksčiam ir ieškoti galimybių, kaip į savo kasdienybę įtraukti norimas veiklas, kurios kurtų gyvenimo balansą“, – pasakoja I. Almanis.

Apsisaugoti nuo perdegimo tikrai galima

„Kadangi perdegimas yra nesuvaldyto lėtinio streso darbe rezultatas, vis daugiau Europos šalių jį vertina kaip profesinę ligą, o Latvijoje perdegimas net įtrauktas į profesinių ligų sąrašą,“ – sako darbo medicinos gydytoja, lektorė Evelina Antanėlė.

Svarbu suprasti, kas yra perdegimas ir kuo jis skiriasi nuo kitų sutrikimų, nes perdegimas dažnai nepelnytai maišomas su depresija, kitais sutrikimais ar būsenomis.

„Daugėja profesinių įsipareigojimų, ilgėja viršvalandžiai, atsisakoma ilsėtis, atsiribojama nuo asmeninio gyvenimo. Kankina perdėta atsakomybė, savikritika, sutrinka emocinė pusiausvyra, atsiranda irzlumas, ciniškumas. Didžiulį įsitraukimą keičia sulėtėjimas ir apatija, į darbą einama vos ne vos prisiverčiant, atsiranda jausmas, kad esu išnaudojamas. Žmogus tampa nebedarbingas, prireikia kur kas daugiau laiko ir energijos tam, kad būtų atliktos elementarios užduotys, nes įsivyrauja psichikos nuovargis. Dėl to žmonės dažnai išyvena kaltę ir gėdą,“ – pastebi sveikatos psichologė, sveikatadarbe.lt vadovė Sigita Vičaitė.

Pasak jos, šiuolaikiniam žmogui būtina žinoti, ką kiekvienas asmeniškai galime padaryti, kad apsisaugotume nuo perdegimo:

* išmokti atpažinti ne tik fizinį, bet psichikos nuovargį, nes nuovargis gali būti ir perdegimo priežastis, ir pasekmė;

* išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

* išmokti ilsėtis ir darbostogų nevadinti atostogomis;

* didinti savo emocinį atsparumą ir mokytis valdyti stresą;

* stiprinti savo savivertę ir kovoti su nuolatiniu tobulumo siekiu;

* ugdyti emocinį intelektą, kuris padeda laiku atpažinti, ką ir kodėl mes jaučiame.

„Kad šiuos tikslus pasiektume, populiariosios literatūros knygų neužtenka – reikia mokslu grįstų mokymų, drąsos pripažinti savo asmenines savybes, valios keisti gyvenimo būdą, o kartais – ir darbą,“ – sako S. Vičaitė.