Muzika nuo seno pasitelkiama kaip mnemoninis metodas, padedantis įsiminti žodžius ir kitokios rūšies informaciją. Šis būdas naudojamas iki šiol – vaikai su muzika mokomi abėcėlės ir skaičių.
Yra kelios priežastys, dėl kurių muzika ir tekstas taip puikiai dera mūsų atmintyje. Visų pirma, komponentai, iš kurių sudaryta kompozicija, dažnai yra nuspėjamas karkasas, padedantis įsiminti tekstą. Pavyzdžiui, dainos ritmas ir tekstas jau rodo, kokio ilgio bus kitas žodis, dainos melodija padeda suskaidyti tekstą į prasmines dalis, o vartojami rimai, aliteracijos ir kitos meninės figūros palengvina atminties veiklą.
Dainuokite
Priežastis, dėl kurios muzika taip giliai įsirėžia į mūsų atmintį, yra ta, kad per savo gyvenimą mes girdime tas pačias dainas daug kartų, daug dažniau, nei skaitome mėgstamą knygą ar žiūrime filmą.
Be to, muzika sužadina daug emocijų. Tyrimai rodo, kad muzikinės kompozicijos veikia žmones dėl plataus emocijų spektro, kurį sukelia.
Analizė patvirtina, kad emocinius stimulus įsimename kur kas geriau, nei stimulus, kurie nėra susiję su emocijų išgyvenimu. Jeigu mums reikia įsiminti abėcėlę ar vaivorykštės spalvas, mes būsime kur kas geriau motyvuoti, jei mokymosi procesas bus susijęs su malonia, lengvai įsimenama melodija.
Melodija ir tekstas
Paminėtina, jog ne visi iki šiol žinomi atlikti tyrimai skatina daryti išvadą, kad muzika padeda geriau įsiminti su ja susijusį tekstą. Pavyzdžiui, pirmą kartą klausant dainos, kur kas sunkiau vienu metu įsiminti melodiją ir žodžius. Tai suprantama – tenka atlikti dvi užduotis.
Šios srities tyrimai atliekami, siekiant padėti žmonėms, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. Pavyzdžiui, muzika gali padėti Alzheimerio liga ar išsėtine skleroze sergantiems žmonėms įsiminti žodinę informaciją.
Kai kitą kartą padėsite automobilio raktelius į kitą vietą, pamėginkite iš karto sugalvoti įsimenamą dainą. Teorija žada, kad tai padės jums prisiminti, kur padėjote raktelius.
