Holistinės sveikatos specialistė apie nerimą: jo nereikia bijoti, tik svarbu suprasti, kokius signalus jis siunčia

Daugelis žmonių nerimą yra linkę įvardinti neigiamai, tačiau sertifikuota holistinės sveikatos specialistė Goda Sadzevičiūtė pabrėžia, kad nerimas gali būti naudingas ar svarbus emocinis signalas. Laidoje „Kaip“ kalbėdama apie nerimą ji sako: „Nerimas turi blogą reputaciją, nes žmonės mėgsta demonizuoti dalykus, kurie juos priverčia jaustis blogai.“

Tad kaipgi išmokti ne bijoti, o suprasti nerimą?

Goda Sadzevičiūtė, didžiąją karjeros dalį organizavusi tarptautinius technologijų projektus, Workland studijoje atvirai pasidalija, kad intensyvus gyvenimo būdas ir daug atsakomybės reikalaujanti karjera privertė ją susidurti su streso ir adrenalino padariniais. Reaguodama į tai moteris ėmė tyrinėti savo sveikatą, taikė įvairias sveikos gyvensenos technikas. Sėkmingai IT srityje dirbusi moteris suvokė, kad kurį laiką dirba tai, kas sekasi, bet ne tai, kur traukia širdis.

„Per tam tikras patirtis aš supratau, kad IT nėra mano širdies veikla. Domėjimasis sveikata ir per tai įgytos žinios padėjo rasti savo kelio kryptį – mediciną“, – sako G. Sadzevičiūtė, neslepianti, kad toliau vis dar grynina, koks kelias jai tinkamiausias.

Laidos „Kaip“ vedėjai Laurai Panovienei paklausus, kaip atpažinti nerimą, kada reikia sustoti ir susirūpinti savo sveikata, pašnekovė pastebi, kad nerimo būseną sukelia kompleksiniai veiksniai ir pojūčiai. Nerimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai nutinkančių ne per dieną ar mėnesį, – tai yra ilgai besitęsiantis giluminis procesas.

„Kai norime nuo visko atsiriboti, atidėliojame darbus, jaučiame fizinius simptomus. Tokius kaip nuovargis, padažnėjęs širdies pulsas, padidėjęs prakaitavimas, žarnyno sutrikimai, susierzinimas, trūksta kantrybės. Ir kai nebegalime mąstyti racionaliai, tai yra stiprus signalas sustoti ir pasidomėti, kas vyksta ne taip,“ – sako holistinės sveikatos specialistė.

Paklausta, kaip jai pačiai pavyko atpažinti ir susitvarkyti su praeity pasireiškusiu nerimu, Goda sako, kad pažinus savo kūno siunčiamus signalus galima atskirti dirgiklius ir nerimo lygį. Žinant nerimo lygį galima pasirinkti tinkamas priemones šiai būsenai pakeisti.

„Kai jaučiamės blogai, nerimui priklijuojame etiketę, kad jis yra blogis,“ – sako Goda.

Tačiau pašnekovė akcentuoja, kad ne pats nerimas yra blogis, o užsitęsęs chroniškas nerimas, kuris pradeda trukdyti gyventi, kelia kasdienę kančią. Toks nerimas neša žinutę, kad kūne yra disbalansas. Užduotis – išgirsti, suprasti ir rasti priežastį, kas sukėlė šį simptomą.

„Nepulkime sau diagnozuoti nerimo sutrikimo ar perdegimo, – pataria specialistė. – Užduokite sau klausimus ir bandykite suvokti, kas vyksta. Jei tai rimčiau nei trumpalaikis stresas ir pačiam nepavyksta rasti būdų, kaip iš šios būsenos išeiti, kreipkitės į specialistus, kurie įvertins visus aspektus.“

Klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau jaučiant nuolatinį nerimą:

* Ar nerimauju, nes prisikaupė daug darbų ir gyvenime įsivyravo chaosas?
* Ar yra esminių gyvenimo sprendimų, kuriuos turiu priimti, bet atidėlioju (darbas, santykiai, finansai ir pan.)?
* Ar jaučiu skrandyje pastovų virpulį, „drugelius“? Tai rodo išskiriamą kortizolį ir aukštą streso būseną.
* Širdies ritmas kasdien didesnis nei įprastai?
* Kokie įvykiai nutiko paskutiniu metu? Ar jie galėjo lemti kūno įtampą?
* Ar skiriu sau laiko ir dėmesio?
* Dėl ko konkrečiai nerimauju? Jei sunku suprasti, peržiūrėkite kokią informaciją kasdien skaitote.
* Ar turiu skydliaukės sutrikimų, autoimuninių ligų, širdies sutrikimų, diabetą, ar man netrūksta vitaminų/ mineralų?
* Ar mano krūvis nėra per didelis (sumuojant darbą, sportą, veiklas, šeimos įsipareigojimus)?

Daugiau apie tai, kokia buvo pašnekovės karjeros kelionė, kokie įsimintini įvykiai paskatino keisti gyvenimą ir kaip pašnekovė pagerino savijautą, – laidoje „Kaip“ per Delfi video ir Delfi Youtube kanale: