Dirba apie pusė studentų

Lietuvos studentų sąjungos 2022 metų tyrimo duomenys rodo, kad apmokamą darbą, susijusį su studijomis, Lietuvoje dirba nemaža dalis studentų: 67 proc. informatikos, 65 proc. ugdymo, 61 proc. menų mokslų studentų. Kiek sunkiau pagal specialybę darbą rasti sekasi studijuojantiems veterinariją (37 proc.) bei teisę (38 proc.). Iš viso, kaip rodo „CV–Online“ duomenys, pagal savo studijų kryptį dirba apie 53 proc. studentų.

Taip pat vis daugiau Lietuvos studentų atranda galimybę užsidirbti siūlydami laisvai samdomo specialisto (angl. freelancer) – paslaugas, susijusias su savo specialybe, arba bendradarbiaudami nuotoliu su užsienio įmonėmis. Galimybę dirbti su įvairiomis tarptautinėmis bendrovėmis studentams siūlančios įmonės „Baltic Assist“ direktorius Andžej Rynkevič pranešime žiniasklaidai teigia, kad daugelis studentų pasirenka tokį darbą dėl gero balanso: „Mūsų vidinės apklausos rodo, kad dauguma studentų Lietuvoje renkasi dirbti tam, kad galėtų būti finansiškai nepriklausomi nuo tėvų, tačiau darbas pagal specialybę jiems – didelis ir reikšmingas „bonusas“, leidžiantis kaupti patirtį rinkoje.“
Andžej Rynkevič

Studentai darbo privalumus pajaučia iš karto

Prieš kelias savaites atliktas „Gitnux“ tyrimas rodo, kad net 69 proc. studentų, kurie studijuodami dirba, teigė, jog tai turėjo įtakos jų laiko valdymo įgūdžiams. Norint derinti studijas ir darbo įsipareigojimus, reikia daug atsakomybės, todėl studentai tokiu būdu tobulina organizacinius įgūdžius, kurie labai vertinami profesiniame pasaulyje. Na, o Lietuvoje dirbantys studentai dažniausiai savo karjeros pradžioje vertina gautą patirtį ir savęs paieškas. Daug kas net ir studijuodami dar tiksliai nežino, ar pasirinko teisingą kryptį. Kadangi keisti savo karjerą studijų metu galima labai paprastai, darbas pagal savo studijų kryptį padeda suprasti, kur žengti toliau.

Nemažai studentų kaip vieną iš darbo studijuojant privalumų įvardija didesnį kontaktų skaičių. „Jei žmogus yra intravertas, neturi intensyvaus socialinio gyvenimo, darbas studijuojant tuo pat metu jam tinka puikiai. Tai yra galimybė įgyti dvigubai daugiau pažinčių: tiek aukštojoje mokykloje, tiek darbe“, – kalbėjo vienas iš apklaustųjų.

Be abejo, nemažai studentų renkasi darbo poziciją pagal atlyginimą, tačiau apklausų duomenys rodo, kad šiais laikais studijuojant uždirbti galima ne tik restoranuose ar baruose: remiantis bendrovės statistika, savo srities specialistas be praktinės patirties gali gauti nuo 800 iki 950 eurų į rankas, o su pusės metų patirtimi – iki 1100 Eur į rankas.

Teigiamas poveikis karjerai

Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausiai studentų Lietuvoje pradeda dirbti 3 kurse, tačiau pastebima, kad jaunimas darbo imasi net ir pirmaisiais studijų metais. Nors studentai pripažįsta, kad dėl to gali kiek nukentėti studijų rezultatai, darbdaviai į dirbančių studentų darbo ir studijų derinimą žiūri ganėtinai lanksčiai, be to, dirbę studentai vėliau susilaukia sėkmės ieškodami naujos darbo pozicijos.

Pastebima, kad studentai, derinantys studijas su darbu, ugdosi tvirtą darbo etiką, savarankiškumą ir įgyja kitas darbo rinkoje patrauklias savybes: gebėjimą efektyviai valdyti savo laiką, derinti kelias atsakomybes vienu metu. Praktinė patirtis padeda greičiau pasirinkti karjeros kryptį, todėl po studijų jie demonstruoja didesnį motyvacijos ir profesionalumo lygį.

68 proc. darbdavių pirmenybę teikia atitinkamą darbo patirtį turintiems kandidatams. Tad nors šiais laikais įmonėms Lietuvoje rasti darbuotojus yra sunkiau nei studijas pabaigusiems jaunuoliams rasti darbą, studijų metu įgyta patirtis neabejotinai leis turėti didesnį pasirinkimą renkantis naują darbo poziciją.

Suderinti nelengva, bet nieko nekeistų

Vilnietė Miglė Bulkaitė šiuo metu pasirinko finansų valdymo magistro studijas. „Tačiau savo profesinę karjerą pradėjau dar bakalauro studijų metu, kai trečiame kurse studijavau ekonominę analizę. Iš pradžių dirbau po pusę dienos, tačiau ketvirtame kurse įsibėgėjau ir baigdama mokslus jau dirbau pilnu etatu. Vienoje įmonėje įsidarbinau jaunesniąja finansininke, nors prieš tai neturėjau jokios profesinės patirties finansų srityje“, – Delfi Karjerai pasakojo 27 m. Miglė B.

Moteris pasakoja, kad uždarbis niekada nebuvo lemiantis argumentas renkantis darbovietę. Eglė sako daug labiau vertinusi motyvuojančią darbinę aplinką. Tačiau pašnekovė atvira: uždarbis ją tenkino ir dėl to galėjo visiškai atsiduoti darbui.

Ar darbas nesutrukdė studijoms?

„Visada mėgau sakyti: kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai. Kai privalai spėti atlikti darbus tam tikru laiku, jau nebekeli klausimų, ar gali tai padaryti. Galvoji: o kaip man tai padaryti? Nebuvo visada lengva, buvo ir sunkesnių periodų, kai daug dalykų susidėdavo į krūvą, bet tai taip pat yra auginančios patirtys, kurios arba išmoko naudingų pamokų, arba įrodo, jog ribos yra tik mūsų galvose. Galiu pašmaikštauti, jog turiu 6 metus prioritetų dėliojimo bei laiko planavimo patirties. Įtemptas mokslų ir darbo grafikas skatina geriau pasirūpinti savimi, atidžiau rinktis laisvalaikį, pagalvoti, kaip vieni ar kiti sprendimai paveiks tave rytoj. Per eilę metų profesinės patirties buvo visko, bet aš nieko nekeisčiau, nes visa tai mane atvedė į tai, kur esu šiandien“, – tikina Miglė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją