Šios kartos darbuotojai netrukus užims trečdalį rinkos – ekspertai pataria, kaip juos pritraukti

Į darbo rinką įsilieja vis daugiau Z kartos atstovų – nuo devyniasdešimtųjų pabaigos iki antrojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios gimusių žmonių. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse jie sudarys 27 proc. visos darbo jėgos. Jaunuolių pritraukimas dėl talentų konkuruojantiems darbdaviams reiškia poreikį geriau suprasti tokių darbuotojų lūkesčius, prioritetus ir vertybes.

Orientuoti į savirealizaciją ir asmeninių tikslų siekimą

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Brazienė sako, kad bene pagrindinis jaunosios kartos išskirtinumas yra jos atstovų polinkis į individualizmą. Anot R. Brazienės, moksliniai tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms taip pat yra itin svarbu savirealizacija ir tikslo siekimas.

„Z kartos individualizmas reiškiasi įvairiose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, tarp maždaug 1997 m. ir 2012 m. gimę asmenys partnerystes bei šeimos kūrimą yra linkę atidėti vėlesniems gyvenimo etapams, jie neskuba įsipareigoti. Darbe ši savybė labiausiai pasireiškia per asmeninių rezultatų ir karjeros tikslų siekimą. Šios kartos atstovus pagrįstai galėtume vadinti karjeristais, kuriems labai svarbūs profesiniai pasiekimai bei paaukštinimas darbe“, – pranešime žiniasklaidai sako R. Brazienė.

Stereotipai neatitinka realybės

Profesinį augimą, kaip vieną jauniems darbuotojams svarbiausių savybių, išskiria ir tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė. Ji pastebi, kad jaunimas turi ne vien tik karjeros ambicijas ir svajones apie tam tikrus tikslus, tačiau ir stengiasi juos pasiekti.

„Jauniems darbuotojams neretai klijuojamos stereotipais grįstos etiketės – neva jaunimas nori visko pasiekti neįdėdamas daug pastangų. Mūsų įmonės patirtis priešinga. Matome, kad jauni darbuotojai kryptingai siekia tikslų, domisi, ką konkrečiai turėtų padaryti, kokius įgūdžius ir savybes įgyti ar sustiprinti, kad galėtų pasiekti norimo rezultato“, – sako N. Naprienė.

N. Naprienė sako nepastebinti ir vadinamojo tyliojo atsitraukimo (angl. quiet quitting) tendencijos, kuri neva yra būdinga jauniems specialistams. Šiuo terminu nurodoma į darbuotojų nenorą įdėti papildomų pastangų, siekį dirbti kuo mažiau. Tačiau, N. Naprienė mano, kad jauni darbuotojai priešingai – siekia darbe būti kuo efektyvesni, ieško naujų būdų užduotis atlikti greičiau ir geriau, nori, kad organizacijoje būtų jaučiamas jų indėlis.

Ištrynė ribas

Lietuvoje veikiančio kompetencijų centro „Telia global services Lithuania“personalo vadovas Mindaugas Šestilo pastebi, kad jaunus žmones dabar labai motyvuoja įdomus ir prasmingas darbas, papildomos veiklos bei galimybė į jas įsitraukti. Pasak jo, jaunoji karta į darbo rinką atnešė unikalų požiūrį, kad darbinės veiklos ir asmeninis gyvenimas gali persipinti.

„Jie neturi varžančių patirčių ir išankstinių nuostatų. Vyresni darbuotojai dažnai brėžia gana griežtas ribas ar net susikuria tam tikrą įvaizdį, kuris skiriasi nuo tikrojo asmens. Tuo tarpu į darbo rinką tik ateinantys jaunieji profesionalai jaučiasi žymiai laisviau. Kartais tai matyti ir iš tokių paprastų detalių kaip apranga – darbinė nebesiskiria nuo laisvalaikio. Jei jie namuose su šlepetėm jaučiasi gerai, jie ir į darbą ateis su šlepetėmis“, - pastebi personalo vadovas M. Šestilo.

Nebijo išsakyti savo nuomonės

Personalo ekspertai įžvelgia, kad karjera nėra vienintelis jauniems darbuotojams svarbus dalykas. Didelį dėmesį jie taip pat skiria tokioms sritims kaip tvarumas. N. Naprienės teigimu, jaunimas vertina darbovietės įsipareigojimus ir pastangas mažinti savo poveikį aplinkai, prisidėti prie teigiamų pokyčių. Jauniems darbuotojams svarbi įmonės, kurioje dirba, reputacija.

„Taip pat pastebime, kad jauni darbuotojai nebijo išsakyti savo nuomonės, siūlyti savo idėjų, dažnai yra atviresni nei vyresni kolegos, o tuo pačiu tikisi grįžtamojo ryšio, objektyvaus ir nuoširdaus savo įdėtų pastangų įvertinimo. Pastebime, kad šiuolaikinė karta yra labai bendruomeniška – buria grupes, kartu pramogauja“, – sako N. Naprienė.

Pasak Šestilo, pastebima ir tendencija, kad ši karta lengviau ir greičiau keičia darbus ir pozicijas. Tai kyla iš noro greičiau pasiekti tikslus ar nusimatytas ambicijas.

„Jaunesni specialistai neretai meta iššūkį nusistovėjusioms įmonių tvarkoms, o tai yra labai naudinga – taip gimsta nauji sprendimai ar idėjos. Tai tikrai yra tie darbuotojai, kurie išjudina kitus – vyresnius ar daugiau patirties turinčius kolegas“, – sako M. Šestilo.

Tiesa, N. Naprienė pažymi, kad Z kartos atstovams vis aktyviau įsiliejant į darbo rinką, vadovams ir visai įmonei visgi reikia prisitaikyti, išmokti naujų dalykų, geriau atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius. Be to, jaunesnių kartų atstovai pasižymi mažesniu prieraišumu konkrečiai įmonei, todėl reikia įdėti daugiau pastangų skatinant jų lojalumą.

Rūpi socialinis teisingumas

Personalo valdymo įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė sako, jog Z kartos atstovai vertina įvairovę puoselėjančias organizacijas, akcentuojančias skaidrumą, sąžiningumą, lygias teises ir galimybes. Taip pat vertina dažnus ir individualius pokalbius su vadovais sprendžiant konfliktus. Pastebėta, kad Z kartos darbuotojų produktyvumas buvo aukštesnis, kai jie dirbdavo su Y kartos vadovais (LinkedIn duomenys), kurie puoselėja bendradarbiavimą, įgalinimą.

Tad darbdaviams, siekiantiems pritraukti ir išlaikyti jaunosios kartos atstovus, patartina skirti didesnį dėmesį įmonės įvaizdžiui bei vyraujančiai informacijai socialinėje erdvėje. Jaunoji karta aktyviai tikrina atsiliepimus, jiems svarbi visuomenės, bendraamžių nuomonė.

Didelė dalis renkasi įvairove besirūpinančias organizacijas, kuriose vyrauja socialinio teisingumo kultūra. Jiems svarbu, kad prekės ženklas pripažintų individualumą, perteiktų tik autentišką tiesą, remtų laisvę saviraiškai, prasmingus, kilnius tikslus, tvarumą. Lygybė, įvairovė, įtrauktis – frazės, kurios tikrai atkreips Z kartos dėmesį renkantis darbdavį. Neretai didesnį dėmesį skiria ne darbo funkcijoms, o įmonės kultūrai.

38 proc. Z kartos atstovų darbo ir poilsio balanso užtikrinimas yra Nr. 1 kriterijus, lemiantis sprendimą prisijungti prie įmonės. Ši karta pripratusi prie nuotolinio darbo, laiko tai savaime suprantamu dalyku, prisidedančiu prie darbo-poilsio balanso, galimybės derinti kelias profesines veiklas vienu metu.