Kava ir sumuštiniai
Panevėžio savivaldybės skelbtą konkursą įkurti socialines dirbtuves laimėjusio Kranto gatvėje veikiančio Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė pasakoja, kad naujovė Panevėžyje startuotų kitų metų vasarį.
Šių dirbtuvių specialistų komandą sudarytų socialinis darbuotojas bei individualios priežiūros specialistas, meistras ir rinkodaros specialistas. Dviems etatams iš šių išlaikyti finansavimą skirtų valstybė. Vienu metu dirbtuvėse galėtų dirbti ne daugiau nei 12 asmenų, turinčių negalią.
„Mes jau turime įdirbį šioje srityje ir labai svajojame atidaryti kavinę, kurioje dirbtų negalią turintys žmonės“, – pasakoja L. Trebienė. Direktorė mato ir dar vieną laisvą nišą Panevėžyje – sumuštiniai pietums. Socialinių dirbtuvių kavinėje planuojama tiekti ir įvairių rūšių sveikus užkandžius, desertus, kad per pietus užsukę lankytojai galėtų užkąsti.
Išmoka vietoje atlyginimo
Kavinėje darbuotųsi ir šiek tiek užsidirbtų intelekto negalią turintys asmenys. Tiesa, jie negautų atlyginimo kaip dirbantieji tradicinėse darbovietėse. Socialinių dirbtuvių darbuotojui būtų skiriama tam tikra išmoka, nes jam suteikiamas ne darbas, o socialinė paslauga. Įgavę darbinių įgūdžių, L. Trebienės manymu, turintys intelekto ar psichikos negalią žmonės galėtų išeiti į atvirą darbo rinką – būtų įdomūs ir kitoms kavinėms, galėsiančioms įdarbinti jau tam parengtus žmones.
L. Trebienė planuoja, kad šalia socialinių dirbtuvių kavinukės galėtų veikti ir nedidelė krautuvėlė. Joje būtų prekiaujama rankų darbo suvenyrais, funkcionaliais indais, papuošalais, dekoracijomis. Atrenkant darbuotojus socialinėms dirbtuvėms, bus atsižvelgiama ir į kiekvieno stipriąsias puses. Pasak direktorės, kam patinka virti kavą, nebūtinai patiks lankstyti dėžutes ar lipdyti molį ir atvirkščiai.
Šiuo metu intelekto negalią turintys žmonės Panevėžyje praktiškai neturi vietos įgyti tinkamus darbinius įgūdžius. Tai viena esminių priežasčių, kodėl jiems įsidarbinti labai sudėtinga. Pasak L. Trebienės, tokiems žmonėms paprastai reikia pagalbos arba šiek tiek ilgesnio laiko darbo įgūdžiams tobulinti, kad galėtų pradėti dirbti savarankiškai.
Viena sėkmės istorija
Jaunuolių dienos centrą lanko 70 panevėžiečių, turinčių negalią. Dažnas panevėžietis jau yra ragavęs jų verdamos kvapios kavos. Prieš ketverius metus startavęs šios įstaigos projektas „Solidarumo kava“ – bene žinomiausias mieste, suteikęs galimybę protinę negalią turintiems žmonėms dirbti. Jie virė kavą, vaišino ja praeivius miesto parkuose, kvietė kavos ir į savo įstaigos patalpas Kranto gatvėje – išmoko dirbti ir baristais, ir padavėjais. Viena mergina pagal Užimtumo tarnybos projektą sėkmingai įsidarbino miesto kavinėje.
„Viena sėkmės istorija. Jai tikrai gerai sekasi ir labai pavyko su darbdaviais. Jie nuolat su mumis tariasi, konsultuojasi, labai individualiai vertina“, – džiaugiasi L. Trebienė.
Nuo medaus iki sąsiuvinių
Socialinės dirbtuvės Lietuvoje pradėtos steigti prieš trejetą metų. Pirmajame šio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su savivaldybėmis įgyvendinamo projekto etape Panevėžio regionas negalėjo dalyvauti. Kone trisdešimtyje tokių dirbtuvių įvairiuose šalies miestuose neįgalūs asmenys suko medų, gamino mokyklinius sąsiuvinius, rankdarbius ir pan.
„Iš kitų miestų socialinių dirbtuvių patirties matome, kad tai gera praktika“, – neabejoja L. Trebienė.
Anot jos, visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones keičiasi. Įmonės skatinamos įdarbinti tam tikrą procentą tokių darbuotojų, į mokyklas atkeliauja įtraukusis ugdymas.
Stebės poreikį
Dar vasaros pradžioje Panevėžio miesto savivaldybė planavo turėti dvejas tokias dirbtuves. Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė sako, kad antrosios atsiras, jei bus poreikis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Panevėžyje registruota 915 asmenų, turinčių psichikos ar intelekto negalią.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją