Psichologė Rosita Kanapeckaitė pataria, kaip elgtis, kad pokyčiai gyvenime keltų kuo mažiau streso

Pokyčiai gyvenime ir naujų planų kūrimas gali atnešti tiek motyvacijos bangą, tiek didžiulį stresą. Laidoje KAIP psichologė – psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė pabrėžia, kad maži žingsniai ir prioritetų išgryninimas yra raktas į sėkmingą pokyčių įgyvendinimą.

Nuo minties iki sėkmingai pasiekto tikslo

Anot R. Kanapeckaitės, 90 procentų minčių yra tokios pat kaip buvo vakar, tad žmogus dešimtmečiais gali gyventi su tokiomis pačiomis mintimis. Vienas iš svarbiausių aspektų pradedant siekti išsikeltų tikslų – atlikti savo gyvenimo „inventorizaciją”.

„Įsivertinkite, kur esate dabar, kas jūsų netenkina ir ką norėtumėte pakeisti, kokios sritys Jūsų gyvenime šiuo metu apleistos,“ – esminius klausimus išskiria psichologė.

Tam, kad tikslas taptų aiškesnis, būtina turėti ne tik tikslią viziją, bet ir konkrečių veiksmų planą.

„Jeigu turite tik norą, tačiau neturite plano – greičiausiai tai ir teliks noru,“ – tvirtina R. Kanapeckaitė. Turėti planą – tik pirmasis žingsnis. Reikia aiškiai suprasti, kaip jį įgyvendinsite bei kokią naudą tai suteiks ilgalaikėje perspektyvoje.

„Svarbu įsivardinti galutinį rezultatą. Nori pinigų? Kiek? 50, 500 ar 5000 eurų? Ar tikrai šis tikslas ir planas yra tavo, gal tai primesta iš aplinkos?“ – Workland studijoje psichologė akcentuoja, kad keliant tikslus reikalinga įsivardinti, ko žmogus nori, kodėl jam tai aktualu ir ar tikslas yra aiškiai apibrėžtas.

Įpročių formavimas

Norint pradėti naują veiklą, R. Kanapeckaitė siūlo mikrorutininius dalykus susieti su esama rutina. Pavyzdžiui, jei tikslas susijęs su sportu, – kol verda rytinės kavos puodelis, padaryti pritūpimų ar atsispaudimų. Šis metodas padeda lengviau pradėti naują veiklą ir palaikyti motyvaciją žinant, kad įpročiui formuoti nereikia skirti daug laiko ar pastangų.

Pokyčių akivaizdoje psichoterapeutė išskiria dviejų žmonių tipus naudodama automobilio keleivių metaforą: „Vieni keičiasi, nes žino, kad yra savo gyvenimo vairuotojai. Jie žino, kad kelyje bus kliūčių, tačiau būdami už save atsakingi su tuo susidoros, keis situaciją. Kiti sėdi keleivio sėdynėje – laukia pokyčių iš aplinkos, visuomenės, politikos ir prie to derina savo gyvenimo būdą, vietoj to, kad keistųsi nepaisydami išorinių veiksnių.“

Kaip suvaldyti stresą?

Pasak pašnekovės, didžioji dalis mūsų sprendimų yra priimama remiantis emocijomis, ne logika. Tai reiškia, kad savo racionalų protą mes išnaudojame tik ribotą laiko tarpą.

„80 procentų sprendimų mes priimame emociniu pagrindu. Dažnas pervertina savo racionalų protą, galvodamas, kad gali juo vadovautis nuolatos. Realybė kitokia: kai turime kognityvinių sugebėjimų, savo racionalų protą geriausiu atveju naudojame vos dvi valandas per dieną,“ – dalijasi R. Kanapeckaitė.

Įdomu tai, kad per dieną mus aplanko apie 70 000 tūkstančių minčių. Vien sprendžiant, ką valgysime, priimame apie 200 mikrosprendimų. Atrodytų, streso tai nekelia, tačiau R. Kanapeckaitė tvirtina, kad mikrosprendimai smegenims virsta mikrostresais. „Sumažinkite stresus, stenkitės susikurti rutiną. Mažinant problemas bei sprendimų skaičių eikvojasi mažiau kognityvinės energijos ir ją galime skirti tikrai tikslingiems, gyvenimą keičiantiems sprendimams,” – pabrėžia psichologė.

Streso valdymas ypač svarbus darbo aplinkoje. R. Kanapeckaitė pasakoja, kad streso metu už jų valdymą atsakingos frontalinės smegenų skiltys neveikia ir žmogus gali elgtis impulsyviai, pavyzdžiui, apšaukti kolegą, parašyti neetišką laišką, netinkamai bendrauti su klientu.

„Jeigu darbo aplinkoje, kolega pradeda kelti toną, netaktiškai bendrauti, reikia suprasti, kad tai yra daugiau apie jį ir jo emocinę būklę nei apie jus. Lengviausias būdas užbaigti tokį pokalbį yra pasakyti, kad „tikriausiai dalis tiesos yra tame, ką sakote“, – nusijuokdama pataria pašnekovė.

Daugiau apie tai, kaip tinkamai imtis pokyčių gyvenime, kokios yra rutinos formavimo technikos bei kokią svarbą turi disciplina, – laidoje KAIP per Delfi Video ir Delfi Youtube kanale: