Skelbimų apie nuotolines darbo pozicijas – daug, tačiau ne visiems

Ko gero, paprasčiausias būdas siekiant suprasti, ar Lietuvoje yra karjeros galimybių dirbti nuotoliu – patikrinti skelbimus. Užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ direktoriaus Andžej Rynkevič teigimu, norint rasti darbą nuotoliu, reikia daugiau dėmesio skirti „LinkedIn“: „Daugelis tradicinių lietuviškų darbo platformų vis dar neleidžia filtruoti skelbimų pagal tai, iš kur bus dirbama, o „LinkedIn“ tokią funkciją turi. Be to, šį soc. tinklą dažniau renkasi ir įvairios IT kompanijos bei startuoliai, kurie labiau linkę dirbti nuotoliniu būdu.“

Galima matyti, kad specialistams be patirties ar su patirtimi iki 2 metų nuotolines pozicijas įvairiose srityse šiuo metu siūlo fintech startuolis „Revolut“, technologijų bendrovė „Littelfuse“, fintech įmonė „Quadcode“, „Zen“, „Eneba“ ir kelios kitos bendrovės.

Tiesa, daug daugiau įmonių siūlo nuotolines pozicijas patyrusiems specialistams. Tai paaiškinti paprasta – verslai daug rečiau linkę nepatyrusiems specialistams suteikti visišką laisvę, be to, apmokyti tokius darbuotojus nuotoliniu būdu gali būti sunkiau, nors su šiuolaikiniais įrankiais – tikrai įmanoma.
Andžej Rynkevič

Nuotoliniai darbuotojai gali uždirbti tiek pat ar net daugiau

Gera žinia įmonėms, kad apmokymams pasibaigus, nuotoliniai darbuotojai sukuria mažiau išlaidų: jie nenaudoja elektros, vandens ir įrangos ofise. Paprastai jiems nereikia finansuoti maitinimo ar investuoti į įvairiausias ofiso pramogas. Sutaupo ir patys darbuotojai, kuriems nereikia išlaidauti transportui ar daugybei rūbų spintoje.

Kai kurie galvoja, kad nuotoliniu būdu dirbantys asmenys uždirba mažiau, tačiau duomenys rodo, kad atlyginimas nuo to beveik nepriklauso. Štai nuotoliu dirbantys jauni specialistai gauna maždaug nuo 1000 eurų į rankas. O daugiau patirties turintys darbuotojai, nepriklausomai nuo savo darbo vietos, gali gauti net ir daugiau kaip 5 tūkst. Eur bei visas tas pačias naudas, kurias gauna ir dirbantys ofise.

Antai „Eneba“ savo nuotoliniam viešųjų ryšių specialistui siūlo iki 5 tūkst. Eur prieš mokesčius, „Revolut“ savo „Android“ programuotojams žada mokėti iki 6400 Eur, „Flo Health“ produkto rinkodaros specialistai uždirba 4 tūkst. Eur ir t. t. Negana to, daugelis šių bendrovių taip pat siūlo įvairias papildomas kompensacijas, premijas bei privalumus, kokius paprastai turi ir džiaugiasi dirbantys biuruose.

„Ringover“ duomenys, surinkti iš daugiau kaip 35 tūkst. darbo skelbimų, rodo, kad JAV dirbantys nuotoliniai darbuotojai uždirba net 9,76 proc. daugiau nei dirbantys biuruose. Teigiama, kad taip yra dėl darbdavio sutaupomų kaštų patalpoms ir kitoms darbuotojų, dirbančių vietoje, reikmėms. Tad dėl tokios darbo politikos dažnai laimi ir darbdaviai, ir darbuotojai.

Šiais laikais karjera gali atrodyti visiškai kitaip

Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra specialistų, kurie ne nuotoliniu būdu netgi niekada nėra dirbę. Tai jau tapo ganėtinai įprastu karjeros keliu, kuris skiriasi tik tuo, kad dirbama ne iš skirtingų biurų, bet iš namų ar įvairių viešųjų erdvių.

Tačiau siekiant karjeros ir norint dirbti nuotoliniu būdu, taip pat labai svarbu sukurti stiprų profesinį tinklą. Tik šiuo atveju renginiai, kuriuose dalyvaujama, dažniau būna virtualūs, o vietoje įprasto bendravimo, dažniau naudojami socialiniai tinklai.

„Be to, dirbant nuotoliu, nėra prabangos laukti, kol galimybės ateis pačios. Nustatykite sritis, kuriose galite prisidėti, siūlykite naujus projektus ir, jei įmanoma, imkitės vadovaujamo vaidmens“, – priduria A. Rynkevič.

Jis taip pat pastebi, kad daugybė nuotoliu dirbusių specialistų Lietuvoje sėkmingai pasinaudojo nuotolinio darbo galimybėmis ir pradėjo savo laisvai samdomų darbuotojų karjerą ar net verslą, kas daug kam yra siekiamybė dėl atsiveriančios perspektyvos visiškai kontroliuoti savo darbą ir laiką.

Nuotolinis darbas – ne be trūkumų

Kita vertus, psichologai įspėja: nuotolinis darbas turi ir minusų. Pervargimas, laiko poilsiui stoka, ilgesnis nei įprastai darbui skirtas laikas, judėjimo stoka. Tai tik keli niuansai, dėl kurių kritikuojamas darbas nuotoliu.
Karine Sergian-Ignotienė

Todėl psichologė Karine Sergian-Ignotienė dalijasi patarimais, į kuriuos verta atkreipti dėmesį dažnai dirbantiems nuotoliniu būdu.

* Viena svarbiausių taisyklių, norint išlaikyti darbingumą visą darbo laiką – dažnos pertraukos poilsiui;
* Pertraukų metų rekomenduojama pasimankštinti patiems, pailsinti savo akis, o jei yra galimybė – pabūti gryname ore;
* Labai svarbus yra tinkamas laiko planavimas, kuriame numatytos tos dienos ar savaitės užduotys, griežtas pertraukų laikas bei riba, kai dienos darbai užbaigiami;
* Svarbu, kad dirbant ne iš biuro, kur darbo pabaiga yra aiškesnė ar reglamentuota, o nuotoliniu būdu iš namų, parko, bibliotekos ar kitos erdvės – darbas netruktų visą parą ir turėtų aiškią pradžią bei pabaigą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją