Ragina nepamiršti bendro konteksto
„Sumažės jums parama – reikia tai drąsiai sakyti. Bet pagalvokite, ką už tai gaunate ir nusiperkate. Mes turime saugumo buferį, kad rusų tankai jūsų traktorių čia neišdaužys. Jūsų vaikų neišveš į Sibirus, jūsų vaikų neišprievartaus, o jūsų tiesiog neužmuš. Mes liksime gyvi. Tai gal galime sumokėti tuos tris vyno butelius, dar vieną traktorių paaukoti ukrainiečiams, tam, kad mes nemirtume – tai yra bet kokia pasiruošimo kaina tokia prasme daug mažesnė nei karo, o karas bus, jei Ukraina bus nukariauta“, – laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo Ž. Pavilionis.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas aiškino, kad svarbu galvoti ne tik apie praradimus, bet ir apie galimybes – ir mąstyti plačiau, neapsiribojant vienu sektoriumi.
„Dar sakyčiau, kokia rinka atsiveria Vakarų šalims. Eksportuoti, statyti, atnaujinti, atstatyti po karo – čia irgi toks ekonominis svertas“, – pastebėjo jis.
Pasak jo, nors žemės ūkį labai svarbu palaikyti ir vertinti, reikia būti užtikrintiems maisto tiekimu, stengtis tapti viena našiausių agro šalių pasaulyje, tačiau reikia mąstyti ir apie kitus sektorius. „Ką kalbėti apie kitus? Tai dabar reikėtų stakles išsivežti ir pastatyti prie Seimo ar kur kitur, mums, kaip pramonininkams? Turime ieškoti sutarimo ir faktas, kad yra daugiau galimybių nei praradimų. Ir jei žiūrėsime tik į vieną sektorių, tai visada ir kovosime“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Būtina suskubti su gynybos pramone
Kalbant apie gynybos pramonę, V. Janulevičius dėstė, kad pramonininkus labai riboja struktūrinės lėšos ir čia būtina būti aktyvesniems. Taip pat iššūkių kelia ir sudėtingas teisinis reguliavimas, dėl ko procesai užtrunka pernelyg ilgai.
„Mes tikrai turime kuo daugiau investuoti į vietinę gamybą, kad, neduok Dieve, jei tas galimas susidūrimas įvyktų mūsų pasienyje, o ne kažkur kitur, mes turėtume daugelį gamybos priemonių čia, pas save, kad galėtume labai greitai reaguoti, kad nebūtume priklausomi nuo tiekimo grandinių“, – kalbėjo jis.
„Tarkime, su tais pačiais sviediniais. Šiandien Lietuvoje keturios įmonės galėtų juos gaminti, dvi atsisakė, nes tai yra užsienio kapitalo įmonės ir tiesiog gamina tą produkciją, kurios galėtų būti lengvai pakeičiama forma ir gaminti sviedinius. Tad aš matau čia didžiulį potencialą ir galimybes surinkti kuo daugiau mokesčių. Yra įrodyta, kad kuo daugiau išleidi, tuo daugiau grįžta per mokesčius – reikia nebijoti išleisti pinigus, aišku, prižiūrint, teisingai investuojant. Dabar pagrindinė valstybės prerogatyva yra kuo greičiau paleisti pinigus į gynybos sektorių, tam, kad jis pasinaudotų ir pagelbėtų mums, kad jaustumėmės truputį saugesni“, – sakė V. Janulevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors yra tam tikrų dalykų, kurių mes negaminame, tokios technikos kaip lėktuvų ar tankų, tačiau aplink kariuomenę yra daug papildomų dalykų, nuo drabužių, amunicijos, dronų, antidronų: „Ta lengvesnė pramonė gali būti, bet ką politikai turi daryti, tai integruoti gynybos pramonę į tą vertikalę didžiosios gynybos pramonės, kad mes ten būtume“.
Pasak jo, praktiškai visas verslas yra už gynybos mokestį, nors jiems patiems jį teks mokėti tiek kaip verslo atstovams, tiek per PVM kaip vartotojams. „Vėlgi, skaičiai rodo labai paprastai – 75 proc. verslininkų gintų savo tėvynę ginklu rankose, kai, palyginimui, didžioji dauguma yra apie 20 proc. Nekiršinkime verslo su žmonėmis, “, – sakė V. Janulevičius.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.
