Ketvirtoje vietoje – čia yra pelnas, už kurį daug svarbiau, anot D. Zubo, yra rūpestis visuomene, darbuotojais ir aplinkosauga. „Pinigai – tik rezultatas, tačiau verslas pats iš saves yra ir darbas, ir malonumas”, – tikina verslininkas.
– Kaip jūs tapote verslininku, juk kadaise studijavote veterinariją?
Tiesiog taip susiklostė. Gerai baigusiems veterinariją buvo pasiūlyti vadybos kursai Vilniuje, kur metus mums dėstė ekonomiką, marketingą, tarptautinę prekybą. Taip ir užsikabinau, man tai patiko. Mokslai buvo anglų kalba, o aš dar mokykloje baigiau sustiprintą anglų kalbą, tai pradėjau krimsti tuos vadovėlius ir atsirado tokia galimybę keliauti po pasaulį, daryti verslą – nors tada dar negalvojau, kad tikrai tapsiu verslininku.
– O teisybė, kad pradėjote nuo rapsų į Angliją bei kiaulių ir galvijų odą į Italiją?
Teisybė. Suorganizavome pakrovimą į laivą ir nusiuntimą rapsų sėklų į Angliją. Juokavome, kad tada turėjome šimtaprocentinę rinką, nes surinkome 2 tūkst. tonų – tiek, kiek tuomet jų ir buvo Lietuvoje. Galvijų odos tada niekas neeksportavo, o mes pagalvojome, kad gi italai siuva madingus rankinukus ir jie naudoja galvijų odą.
– Jei ne paslaptis, kiek turėjote pinigų įvykdęs šią akciją?
Nebuvo daug pinigų. Tėvai tokio kapitalo nesukaupė. Nereikėjo tų pinigų. Reikėjo tik klientų – už tą paslaugą atsidėkodavo komisiniu mokesčiu ir taip pradėjo kauptis kapitalas.
– O tą akimirką, kai pradėjote eksportuoti rapsus ir odą, jau galvojate, kad tai – ne vienkartinis projektas, o visam gyvenimui?
Po kiek laiko toks jausmas atėjo – po pirminių kontraktų. Atsidarė ne tik Lietuvos, bet ir kitos rinkos.
– O kas jums asmeniškai yra verslas?
Verslas nėra lengvas kiekvieną dieną. Būna nelengvų dienų. Kartais pagalvoji, kad būtų gera mažiau dirbti ir turėti mažiau rūpesčių. Bet tai – ir mano darbas, ir mano hobis. Darau tai, kas man sekasi ir ką suprantu, ir dar užsidirbu pinigų. Bet kaip ir daugeliui verslininkų, pinigai nėra priežastis pradėti verslą.
– Iš pradžių ieškojote galimybių, dabar jūsų kompanija – labai didelė. Kiek kartų jums reikėjo keisti mąstymo lygį?
Natūraliai, išaugi iš vienų kelnių į kitas. Neužtenka pasiskaityti vadovėlio, kad galėtum pritaikyti. Bet faktas, kad pradėjome penkiese, tada mūsų įmonė padidėjo iki 100 žmonių, tada tūkstantis žmonių – ir jau kitas lygis. Pats nebepažįsti visų, ne visus priėmęs esi į darbą. Dabar mūsų virš 2 tūkst. – tai jau valdymo struktūra ir atsakingi žmonės rūpinasi, o pačiam lieka koordinuoti.
– Kiek žmonių jūs asmeniškai vadovaujate?
Kažkur iki 16.
– Kas yra „Linas Agro Group“? Įmonių beveik 40, žmonių dirba daugiau nei du tūkstančiai. Kuo jūs užsiimate?
Mes esame atsakingi už tam tikrą maisto gamybos grandinės dalį. Didžioji dalis, iš ko gaminamas maistas – duonos, mėsos gaminiai – mes prie kažko prisiliečiam. Grūdų, trąšų, sėklų, pesticidų prekyba, traktorių ir kombainų prekyba ir nuoma. Taip pat gaminam pieną, vištieną „Kekava“, auginame grūdus.
– Pagal savo veiklą, įmonė yra Ramūno Karbauskio „Agrokoncerno“ konkurentė. Ką jūs manote apie tai, kai tokio didelio pelno verslo atstovai eina į politiką?
Tikėjausi šito klausimo. Iš tiesų, Donaldas Trumpas tapo JAV prezidentu – iš verslo. Pats savaime dalykas nėra blogai, bet priklauso nuo žmogaus. Jei Ramūnas Karbauskis norėjo eiti į politiką, mato tame prasme – tai gerai. Aš jį seniai pažįstu ir visada mačiau, kad jis turi daug didesnių siekių. Bet suderinti verslo valdymą ir aukštąją politiką nėra paprasta, ypač čia, Lietuvoje, kur į verslininkus žiūrima ne kaip į gėrį. Tai turbūt atėjo iš buvusios santvarkos, kai visi turi būti lygūs, o jei kažkas uždirba daugiau –galvojama, kad jam tiesiog pasisekė.
– O kaip jūs – neplanuojate žengti į politiką?
Aš, asmeniškai, ne. Norėčiau kažkaip prisidėti prie Lietuvos gerovės, bet, turbūt, kitu būdu.
– Yra toks trikampis – valdžia, verslas, visuomenė. Ką reikia padaryti, kad visos to trikampio kraštinės būtų lygios?
Manau, kad jis turėtų būti sveikas. Vienas be kito neturi prasmės. Nei verslas be visuomenės, nei atvirkščiai. Versle pelnas yra 3-4 vietoj. Visi nori matyti tvarų, saugantį gamtą verslą, tada darbuotojai, visuomenė ir tik tada pelnas. Visas pasaulis juda ta kryptimi ir Lietuvoje didžiąja dalimi verslas toks ir yra.
– Kitaip sakant, problema yra ta, kad atsakingo verslo žmonės nemato, mato tik jo tamsiąsias puses – kažkam nesumokėjo algos, kažką atleido. Ką daryti, kad žmonės pamatytų ir kitą pusę?
Manau, kad didžioji dalis verslo Lietuvoje yra atsakingas. Aišku, yra sunkumų išgyventi, žmonės taupo, nėra lengva būti verslininku. Bet man atrodo, kad rimtas verslas yra tvarus ir žmonės per 30 metų pasikeitė – ir požiūris.
– Šiek tiek panervinsiu – tai jūs irgi kaip R. Karbauskis tempiate į Lietuvą nešvarias trąšas iš Rusijos?
Matote, Lietuva yra tokioje geografinėje padėtyje. Mūsų klientai – ūkininkai. Jei vežtume trąšas iš Prancūzijos, Norvegijos ar JAV – kiek jos kainuotų. Jos kainuotų gerokai daugiau. O su grūdais konkuruojame tokioj pasaulinėj rinkoj, kur vienintelis dalykas, nulemiantis pirkėjo pasirinkimą yra kaina. Todėl vežame trąšas kaip ir daug kitų įmonių iš ten, kur jos pigiausios – o jos pigiausios Baltarusijoj.
– Esate turtingas žmogus – jūsų turtas vertinamas 165 milijonais eurų. Ar daug sau leidžiate gyvenime vartojimo prasme?
Valgau tris kartus per dieną, turiu švarką. Ko žmogui daugiau reikia...
– Na gerai, pardavinėjate namą Panevėžio rajone, kurio kvadratūra 570 kvadratinių metrų. Ar žmogui reikia tiek daug?
Dabar mažiau turim.. Turim du vaikus, tad tada norėjosi ir sporto salės, norėjosi didesnio valgomojo. Tie kvadratai gaunasi – daug ir buitinių patalpų. Galima ir su mažiau, bet kartais galvoji, kad jei gali, taigi daug namų nepasistatysi.
– Kaip reaguojate, jei jus ar kitus verslininkus pavadina išnaudotojais – ypač tai mėgsta daryti politikai. Ir ką pažadėjote per kalėdinį vakarėlį savo darbuotojams? Ar jie kitais metais gaus priedą prie savo algų?
Manęs asmeniškai ar mūsų įmonės grupė nevadina, bent jau garsiai, išnaudotojais. Kaip ir minėjote, jau nuo seno mūsų atlyginimai ir priedai yra vieni didesnių rinkoje. Be atlyginimų, yra premijos, sveikatos draudimai, pensijų draudimai. Norime, kad žmonės jaustųsi gerai įmonėje
