Kaip sako pati pašnekovė, jos verslas prasidėjo nuo pirmos rankinės, kurią marijampolietė pasisiuvo sau. Kartą užėjusi į vieną parduotuvę, ji nusipirko kelis gabalus odos ir ėmėsi siūti. Ir Ugnės rankinė neliko nepastebėta – kaip mat nusidriekė Ugnės pagamintos rankinės norinčiųjų eilė.
Pradėjusi dirbti rūsyje ir su dėvėtomis siuvimo mašinomis, šiandien marijampolietė gali pasidžiaugti augančiu verslu – užsakymų netrūksta nei iš Lietuvos, nei iš užsienio, o ir gamybai skirtą įrangą ji gali įsigyti vis geresnę.