Kaip sako pati pašnekovė, jos verslas prasidėjo nuo pirmos rankinės, kurią marijampolietė pasisiuvo sau. Kartą užėjusi į vieną parduotuvę, ji nusipirko kelis gabalus odos ir ėmėsi siūti. Ir Ugnės rankinė neliko nepastebėta – kaip mat nusidriekė Ugnės pagamintos rankinės norinčiųjų eilė.
Pradėjusi dirbti rūsyje ir su dėvėtomis siuvimo mašinomis, šiandien marijampolietė gali pasidžiaugti augančiu verslu – užsakymų netrūksta nei iš Lietuvos, nei iš užsienio, o ir gamybai skirtą įrangą ji gali įsigyti vis geresnę.
Šiame Delfi interviu su U. Ambrazevičiene pasikalbėjome apie išties įspūdingą jos verslą. Pašnekovė papasakojo, kas jai padėjo padidinti pardavimus, kokių investicijų reikėjo verslo pradžiai ir kuo oda, iš kurios Ugnė gamina rankines ir kitus dirbinius, yra ypatinga.