Ryga
Ryga
© DELFI / Modesta Meškė

Nuo tada, kai Rusija prieš metus pradėjo aktyvų karą Ukrainoje, Latvija pritaikė nemažai ribojimų bendrovėms, nekilnojamojo turto objektams bei finansiniam turtui, priklausantiems Rusijos oligarchams bei kitiems asmenims, siejamiems su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir remiančiais invaziją. Tokia buvo Rygos reakcija į Vakarų šalių inicijuotas sankcijas.

Tokių tarp žemės ir dangaus pakibusių objektų gana nemažai. Tarp jų ir Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus privatus lėktuvas, nusileidęs Rygos uoste vos kelios dienos po Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Nuo tada jis tebėra ten, nes kone iš karto įsigaliojo sankcijos, draudžiančioms orlaiviui išskristi. Koks likimas laukia lėktuvo, kol kas neaišku.

Tokia pati situacija ir su kitais sankcijų taikinyje atsidūrusiais nekilnojamojo turto objektais, finansiniais instrumentais ir bendrovėmis, nes dauguma jų negalima atsikratyti, tačiau nevalia ir eksploatuoti.

Tiesa ta, kad visoje Europoje procesai, susiję su sankcionuotu rusų turtu, taip pat vyksta gana lėtai. Šiame kontekste verta prisiminti 300 mlrd. dolerių vertės valiutos atsargas, priklausančias Rusijos centriniam bankui, kuros turėtų būti skirti Ukrainos atstatymui. Dalis tų pinigų vis dar nerasti, ką jau kalbėti apie perdavimą reikiamiems gavėjams.

Latvijos „Delfi Bizness“ domėjosi, kokia šiandien situacija su Latvijoje esančiu turtu ir lėšomis, priklausančiomis į sankcijų taikinį patekusiems Rusijos turtuoliams.