Teksto autorius Marius Pareščius yra interneto portalo „DailyCoin" vadovas.
Kriptožiema yra ilgalaikė kriptovaliutų rinkos kainos mažėjimo tendencija. Štai kodėl meškos nemiega: taip vadinami žaidėjai, kurie tiki, kad kainos kris, todėl mieliau parduoda savo turtą, šiuo atveju kriptovaliutą. Iš pradžių šis terminas žiniasklaidoje buvo vartojamas ilgalaikiam Bitkoino vertės mažėjimui apibūdinti, tačiau vėliau sąvoka išsiplėtė iki viso kriptovaliutų spektro.
Užsitęsęs kainų kritimas dažniausiai pasireiškia tada, kai Bitkoinas ar kita valiuta pasiekia istorines aukštumas ir dauguma investuotojų nebetiki kurso kilimu. Taigi pranašystė pasitvirtina: visi tikisi, kad turtas atpigs, todėl jį parduoda fiksuodami nuostolius. Kadangi visi jį parduoda, pasiūla auga, todėl kaina dar labiau sumažėja.
Per savo trumpą istoriją Bitkoinas išgyveno dvi kriptožiemas. Pirmoji vyko 2013-2015 m. ir išsilaikė 427 dienas, tada jis prarado 87 proc. savo vertės. 2017-2018 m. vyko 395 dienas trukusi antroji žiema, kurios metu kaina nukrito 85 proc. Praėjusiais metais buvo girdimos kalbos apie trečiąją kriptožiemą, o šiandien jos vis garsėja. Kokios jos priežastys ir kodėl būtent dabar?
Lūkesčiai, apie kuriuos kalbėjome aukščiau esančiose pastraipose, vaidina didžiulį vaidmenį. Instituciniai investuotojai, o ne kaimynystėje esantys garažiniai kripto kalnakasiai, turi didžiausias kriptovaliutos atsargas, todėl jų parduodamo turto rinkos kaina tiesiogiai priklauso nuo jų veiksmų (ekonomistai tai vadina rinkos galia). Todėl pakanka, kad keli dideli fondai susitarę nusprendžia parduoti savo kriptovaliutos aktyvus, kad pakeistų rinkos pusiausvyrą ir sugriautų bitkoino ir kitų kriptovaliutų kursus.
Pastaruoju metu valstybės reguliuotojai vis dažniau žvelgia į nevaržomos ekonominės laisvės salą – nereguliuojamas kriptovaliutas. Ir kuo ilgiau žiūri, tuo labiau kyla noras reguliuoti šią sritį. Didėjant reguliavimui, kriptovaliutos prieinamumas neišvengiamai mažės, o tai neigiamai paveiks paklausą, o kartu ir kainą.
Kamuolys išsipūtė: Bitkoinas jau nebereaguoja į teigiamas naujienas džiaugsmingai keldamas kursą į naujas aukštumas, tačiau atrodo, kad yra pasirengęs pasiekti naują dugną su bet kokiais neigiamais pokyčiais, galbūt net artimiausiomis dienomis. Tikriausiai augimo varikliai baigėsi, o augimo potencialas artimiausioje ateityje išnaudotas.
Bitkoino kriptovaliuta nėra ekologiška, jos gavybai naudojama elektros energija kuri išgaunama deginant naftos produktus ir anglis. Žaliosios tendencijos įgauna pagreitį pasaulyje, o ataskaitos už elektros sąnaudas kasant pagrindinę pasaulio kriptovaliutą šokiravo net tuos, kurie užsisakydami kavą vis dar pasiima dangtelį ir tūbelę. Gali būti, kad stambūs investuotojai bus atsargūs investuodami į nepopuliarų turtą, susirūpinę savo reputacija.
Visi modeliai, numatantys Bitkoino kainą, yra pagrįsti ketverių metų ciklu. To priežastis yra Bitkoinų mažinimo perpus dažnis – maždaug kartą per ketverius metus dvigubai sumažinamas kalnakasio kasančio kriptovaliutą mokestis už naujų bitkoinų įtraukimą į blokų grandinę. Tačiau sumažinimas yra susietas ne su konkrečiu laikotarpiu, o su išgaunamų Bitkoinų skaičiumi: jis įvyksta pridėjus 210 tūkst. naujų blokų. Paskutinį kartą taip nutiko 2020 m., tačiau sparčiai augo ir gamybos pajėgumai.
Bitkoino kursas neseniai nukrito iki 33 tūkst. JAV dolerių, daugiau nei du kartus nei lapkričio mėnesio kurso rekordas – 69 tūkst. JAV dolerių. Po jo sekė kitos pagrindinės kriptovaliutos, taip pat praradusios 50-65 proc. vertės. Palyginti su istoriniu maksimumu, kriptovaliutų rinka prarado daugiau nei 1 trilijoną USD. Netrukus sužinosime, ar šis laikas bus tikrosios kriptožiemos pradžia.
Pirkti ar parduoti Jūsų portfolio kripto valiutas – tik Jūsų sprendimas.
Investicija į kriptovaliutas rizikingesnė, nei investicija į NT ar auksą, investuokite protingai.
