Pagal lustų aktą, kiekviena šalis-narė privalo paskirti bent po vieną nacionalinę instituciją, kuri rūpintųsi reglamento įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu.
EIM bendradarbiaus su kitų valstybių institucijomis, skirs aukšto lygio atstovus į Europos puslaidininkių tarybą. EIM dar turės teikti Europos Komisijai (EK) informaciją apie reglamento vertinimą ir priežiūrą.
Tuo metu Inovacijų agentūra stebės vietines puslaidininkių vertės grandines bei taip pat rinks ir teiks informaciją EK.
ES pernai liepą priėmė vadinamąjį lustų aktą, kuris skirtas puslaidininkių gamybai ES viduje skatinti.
Dokumente pabrėžiama, kad Bendrija yra pernelyg priklausoma nuo lustų gamybos ir projektavimo trečiosiose šalyse, pripažįstama, jog ši pramonės šaka blokui yra kritiškai svarbi.
Taisyklėmis norima skatinti investicijas į vietinę ES lustų pramonę, supaprastinti gamybos leidimų procedūras.
Su lustais susijusiems tyrimams ES nutarė skirti 3,3 mlrd. eurų, taip pat sutarė steigti puslaidininkių kompetencijos centrų tinklą. Dar lustų aktu kuriamas krizių valdymo mechanizmas, ES šalyse diegiama išankstinio perspėjimo sistema dėl lustų trūkumo.
Siekiama, kad iki 2030 m. ES pagaminti puslaidininkiai sudarytų 20 proc. pasaulinės rinkos. 2020 m. duomenimis, Bendrijoje pagaminamas kas dešimtas pasaulio lustas.
Lietuvoje puslaidininkių gamybą planuoja vykdyti aukštųjų technologijų gamybos bendrovė „Teltonika“, kuri Vilniuje, Liepkalnyje, ketina pastatyti „Teltonika High-Tech Hill“ parką. Svarbiausia šio technologijų parko dalis bus puslaidininkių lustų surinkimo, testavimo ir gamybos kompleksas.
„Teltonikos“ įmonių grupė dėl lustų gamybos yra pasirašiusi 14 mln. eurų vertės technologinio bendradarbiavimo sutartį su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI).
