Labiausiai prie rekordinio pelno prisidėjo energetikos sektoriaus įmonės, tačiau ir kiti VVĮ sektoriai šį pusmetį pasiekė geresnius rezultatus nei pernai ir veikė pelningai.
Pasak VKC direktoriaus Vido Danieliaus, VVĮ portfelio finansiniai rezultatai 2023 metų pirmąjį pusmetį buvo itin sėkmingi, nepaisant besitęsiančios įtampos geopolitinėje aplinkoje ir kitų nepalankių išorės veiksnių.
„Savalaikė VVĮ valdymo pertvarka ir pačių įmonių keliama aukštesnė valdysenos kartelė veda vis gerėjančių rezultatų link. Šiemet pirmojo pusmečio uždirbtas grynasis pelnas buvo didžiausias per visą VVĮ portfelio analizavimo laikotarpį, kurį VKC atlieka nuo 2016 metų.
Taip pat galime pasidžiaugti per pirmą pusmetį įvykusiais teigiamais pokyčiais VVĮ pertvarkos ir valdymo centralizavimo plano įgyvendinime: sėkmingai vyko VVĮ portfelio optimizacija, mažėjo VĮ teisinį statusą turinčių įmonių bei VVĮ akcininkų skaičius“, – pabrėžė jis.
Šių metų pirmąjį pusmetį pelningai dirbo visi VVĮ sektoriai: susisiekimo sektoriaus įmonės uždirbo 36,9 mln. eurų, kai 2022 metų pirmąjį pusmetį buvo patirtas 1,4 mln. eurų nuostolis; miškininkystės sektorių atstovaujanti VĮ Valstybinių miškų urėdija grynąjį pelną padidino 6,2 proc. iki 62,8 mln. eurų; pagrindiniams sektoriams nepriskirtų kitų VVĮ grynasis pelnas išaugo puspenkto karto: nuo 4,2 mln. eurų iki 19,7 mln. eurų. Bendrame VVĮ portfelyje grynąjį pelną labiausiai išaugino energetikos sektoriaus įmonės, kurių grynasis pelnas augo daugiau nei du kartus iki 191,5 mln. eurų ir sudarė daugiau nei pusę viso VVĮ portfelio uždirbto pelno.
Pasak V. Danieliaus, pagrindiniai veiksniai, nulėmę VVĮ energetikos sektoriaus pelno augimą, buvo ženkliai didėjusios elektros perdavimo kainos bei AB „Ignitis grupė“ inovacijų fondo KŪB „Smart Energy Fund powered by Ignitis Group“ sėkmingi investiciniai sprendimai.
„Verta atkreipti dėmesį, kad energetikos sektoriaus pajamos beveik penktadaliu mažėjo, kai kitų VVĮ sektorių apyvarta augo, tačiau efektyviai suvaldytos veiklos sąnaudos, kurios traukėsi sparčiau nei pajamos, leido džiaugtis gerais rezultatais“, – pažymėjo jis.
Viso VVĮ portfelio pardavimo pajamos – dėl energetikos įmonių apyvartos sumažėjimo – susitraukė 11,1 proc. iki 2,3 mlrd. eurų. Energetikos įmonių sektoriaus pajamos mažėjo 18,3 proc. iki 1,6 mlrd. eurų, kai tuo tarpu susisiekimo įmonių sektoriaus pajamos augo 11,7 proc. iki 414,7 mln. eurų, miškininkystės sektoriaus didėjo 10,9 proc. iki 157,9 mln., kitų VVĮ sektoriaus išaugo 12,4 proc. iki 125,7 mln. eurų.
V. Danielius akcentavo, kad tęsiant VVĮ pertvarką ir siekiant įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl įmonių valdysenos gerinimo šį pusmetį ne tik mažėjo VVĮ skaičius nuo 44 iki 38, bet ir keitėsi įmonių teisinis statusas. Valstybės įmonės (VĮ) teisinę formą turinčių įmonių skaičius sumažėjo nuo 11 iki 7, taip pat VVĮ akcijų valdytojų mažėjo nuo 11 iki 9.
„Šiemet VVĮ portfelyje įvykę reikšmingi struktūriniai pokyčiai yra šiuo metu vykstančios VVĮ pertvarkos pasiekimai. Šiame procese labai svarbu nesustoti vietoje ir toliau tobulėti kelyje į skaidrų, efektyvų bei ambicingais tikslais paremtą VVĮ valdymą“, – pabrėžė V. Danielius.
Apskaitinė VVĮ portfelio turto vertė per pirmą 2023 m. pusmetį sumažėjo 24 proc. arba 3,9 mlrd. eurų iki 12,4 mlrd. eurų. Pagrindinė to priežastis buvo AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisinės formos pertvarka, po kurios buvo atlikti apskaitos politikos pakeitimai, susiję su patikėjimo teise valdomu turtu, kurį įmonei valdyti perdavė valstybė, o šis turtas buvo iškeltas į nebalansines sąskaitas.
2023 m. birželio pabaigoje 38 VVĮ dirbo 27314 darbuotojai – 1,4 proc. arba 367 darbuotojais daugiau nei metų pradžioje.
